Moterims už nėštumo nutraukimą nebegrės baudžiamoji atsakomybė
Didžiosios Britanijos parlamentas antradienį priėmė istorinį sprendimą: balsavo už abortų dekriminalizavimą Anglijoje ir Velse. Pakeitimas, priimtas kaip pataisa prie vyriausybės Baudžiamojo ir policijos įstatymo projekto, reiškia, kad moterims, nutraukusioms nėštumą ne pagal oficialiai nustatytą tvarką, nebebus taikoma baudžiamoji atsakomybė[1].
Nors pati prieiga prie aborto, įskaitant reikalavimą turėti dviejų gydytojų sutikimą ir laikytis galiojusių laiko ribų, išlieka nepakitusi, moterys, kurios nutraukė nėštumą po 24 savaičių ar įsigijo tablečių internetu be gydytojų priežiūros, nebebus persekiojamos. Iki šiol toks elgesys galėjo būti traktuojamas kaip nusikaltimas, už kurį grėsė iki gyvos galvos laisvės atėmimas.
Pataisą pateikė leiboristų parlamento narė Tonia Antoniazzi. Ji buvo priimta laisvu balsavimu: 379 balsavo už, 137 prieš. Sprendimą lėmė didėjantis susirūpinimas dėl augančio skaičiaus bylų prieš moteris, kurios nutraukė nėštumą arba patyrė persileidimą. Per penkerius metus policija pradėjo tyrimus prieš daugiau nei 100 moterų.
„Šis įstatymas skirtas ištraukti pažeidžiamas moteris iš baudžiamosios teisinės sistemos. Jos nusipelno mūsų pagalbos, o ne kalėjimo. Koks yra viešasis interesas persekioti jas? Tai ne teisingumas, tai žiaurumas“, kalbėjo T. Antoniazzi.
Bylos prieš moteris išjudino sistemą
Viešą diskusiją paskatino keli pastarųjų metų rezonansiniai atvejai. 2023 m. Carla Foster, trijų vaikų mama, buvo nuteista 28 mėnesiams kalėjimo už tai, kad nutraukė nėštumą 32–34 savaitę naudodama nuotoliniu būdu gautas tabletes. Po mėnesio jos bausmė buvo sumažinta ir paskirta lygtinai. Apeliacinio teismo teisėja Victoria Sharp tuomet pažymėjo, kad ši byla reikalavo „užuojautos, o ne bausmės“.
2024 m. buvo nutraukta byla prieš 22 metų Bethany Cox iš Teesside, kuri tris metus buvo tiriama po spontaninio persileidimo. Dar viena byla, prieš Nicola Packer, pasiekė teismą tik po penkerių metų, galiausiai ji buvo išteisinta[2].
N. Packer, kuri tabletes vartojo būdama apie 26 savaites nėščia, tvirtino nežinojusi, kad nėštumas buvo pažengęs. „Praradau penkerius gyvenimo metus. Tokį išgyvenimą negalėčiau palinkėti niekam“, po išteisinimo sakė N. Packer.
T. Antoniazzi, remdamasi šiais atvejais, pabrėžė, kad parlamentas turi „vienkartinę galimybę nutraukti šią neteisybę“. Ji minėjo ir Laurą, moterį, kuri buvo įkalinta dvejiems metams, nors jos partneris, privertęs ją išgerti abortuojančias tabletes, nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Medikai ir teisių gynėjai sveikina proveržį
Pakeitimus palaikė šešios medicinos kolegijos, Britų medicinos asociacija, moterų teisės organizacijos, įskaitant „Women’s Aid“ ir „Fawcett Society“. Karalienės akušerių ir ginekologų kolegijos prezidentė prof. Ranee Thakar sprendimą pavadino „pergale moterims ir jų reprodukcinėms teisėms“.
Louise McCudden iš „MSI Reproductive Choices“ pažymėjo: „Šiuo metu, kai matome reprodukcinių teisių ribojimus, ypač JAV, šis žingsnis siunčia aiškią žinią: mūsų įstatymų leidėjai stoja moterų pusėn.“
Heidi Stewart iš Britų nėštumo patarimų tarnybos šį balsavimą pavadino „esminiu pokyčiu nuo 1967 metų aborto įstatymo“ ir pridūrė: „Tai sunkiai iškovota pergalė. Dėkojame visiems, kurie stojo į šią kovą kartu su mumis, o ypač tokioms moterims kaip Nicola Packer, kurios išdrįso viešai kalbėti apie savo traumines patirtis.“
Darbo partijos lyderis Keiras Starmeras, dalyvaudamas G7 susitikime Kanadoje, pareiškė, jog būtų rėmęs pataisą, jeigu būtų buvęs parlamente. „Tai sąžinės reikalas, todėl ir balsavimas buvo laisvas. Tačiau mano įsitikinimas visada buvo toks pats: moterys turi teisę į saugų ir legalų abortą“, sakė jis.
Tiesa, kitos siūlytos pataisos nebuvo priimtos. Leiboristės Stellos Creasy alternatyvus pasiūlymas nebuvo svarstytas, o konservatorės Caroline Johnson bandymas apriboti telemedicininę pagalbą abortų srityje neperžengė balsavimo slenksčio.
Šie pokyčiai dar turi būti patvirtinti galutiniu balsavimu Bendruomenių Rūmuose ir Lordų Rūmuose, o vėliau gauti karališkąjį pritarimą. Tačiau, turint omenyje valdančiosios daugumos dydį, įstatymo priėmimas laikomas praktiškai užtikrintu.
Tai didžiausias žingsnis moterų teisių srityje per beveik šešis dešimtmečius: žingsnis nuo kriminalizavimo link užuojautos ir orumo.
JK abortų dekriminalizavimas kelia klausimus dėl etinių problemų
Jungtinės Karalystės sprendimas dekriminalizuoti abortus Anglijoje ir Velse, priimtas 2025 m. birželio 17 d., sulaukė kritikos iš kai kurių asmenų, teigiančių, kad tai menkina negimusio kūdikio gyvybės vertę. Konservatorių parlamentarė Rebecca Smith įspėjo, kad dekriminalizavimas gali sukelti „rimtą pavojų moterų sveikatai“ dėl savarankiškai atliekamų vėlyvų abortų keliamų rizikų, pabrėždama, kad diskusija peržengia pasirinkimo laisvės ir gyvybės gynimo ribas.
Panašiai Suella Braverman, taip pat parlamentarė, atkreipė dėmesį į tarptautinius pavyzdžius, pažymėdama, kad šalyse, kuriose abortai dekriminalizuoti, buvo „reikšmingas nesėkmingų vėlyvų abortų padidėjimas“, sukeliantis rimtą fizinę žalą.
Negimusius vaikus ginanti organizacija „Society for the Protection of Unborn Children“ per savo atstovą šį pakeitimą pavadino „ekstremaliu ir pavojingu pasiūlymu“. Tai gali leisti abortus „iki pat gimdymo“, potencialiai normalizuodamas tokias praktikas kaip lyties pagrindu atliekami abortai, kuriems, remiantis 2023 m. apklausa, prieštarauja 89 % britų.
Konservatorių parlamentaras seras Edwardas Leigh iškėlė susirūpinimą dėl prievartos, teigdamas, kad reforma neapsaugo moterų nuo piktnaudžiaujančių partnerių, kurie gali jas spausti darytis abortą, o šią riziką dar labiau didina namuose naudojami abortų vaistai.
Konservatyvių pažiūrų politikai ragina didinti paramą, tokią kaip finansinė pagalba ir konsultacijos, remdamiesi 79 % visuomenės palaikymu tokioms priemonėms, užuot švelninus teisinius saugiklius.
