Pelenų debesis matėsi net už 150 kilometrų: išsiveržimas sukėlė aukščiausio lygio pavojų
Antradienį Pietų Centrinėje Indonezijoje į dangų išsiveržė Lewotobi Laki-Laki ugnikalnis, išmetęs į orą įspūdingus karštų pelenų stulpus. Geologijos tarnyba paskelbė aukščiausią pavojaus lygį ir išplėtė pavojingąją zoną iki 8 kilometrų nuo kraterio[1].
Kaip teigiama agentūros pranešime, antradienio popietę ugnikalnis į atmosferą išmetė apie 10 000 metrų (32 800 pėdų) aukščio storų pilkų pelenų debesį. Tai įvyko po neįprasto aktyvumo šuolio: per dvi valandas užfiksuota 50 vulkaninių reiškinių, nors įprastai jų per dieną būna vos 8–10.
Pelenai virto milžinišku grybo formos debesimi, kurį matė net miestų gyventojai už 90–150 kilometrų nuo kalno. Nors apie žmonių aukas nepranešama, gyventojai buvo įspėti saugotis galimų lavos srautų upėse, prasidedančiose nuo ugnikalnio.
Atšaukti skrydžiai, evakuacija, veikia dvišakio ugnikalnio sistema
Lewotobi Laki-Laki ugnikalnis, kurio aukštis siekia 1 584 metrus (5 197 pėdas), yra vienas iš dviejų dvynių viršukalnių, kartu su šalia esančiu aukštesniu ir ramesniu Lewotobi Perempuan (1 703 m) kalnu. Abu stūkso Floreso saloje, Rytų Floreso rajone[2].
Dėl išsiveržimo kelios oro linijos, tarp jų „Air India“, „Air New Zealand“, „Jetstar“, „Juneyao Airlines“, „Singapore Airlines“ ir „Virgin Australia“, atšaukė ar atidėjo skrydžius į ir iš Balio salos, esančios vakaruose nuo Floreso. Balio tarptautinio oro uosto duomenimis, trečiadienio vidurdienį jau buvo atšaukta daugiau nei 20 skrydžių.
Nutraukti ir keli „AirAsia“ vidaus reisai į Floresą. Nacionalinė nelaimių valdymo agentūra pranešė, kad bent vienas kaimas buvo evakuotas, o keliuose kituose už išplėstos zonos ribų registruotas pelenų lietus.
Tarnybos paragino gyventojus neartėti prie 7 kilometrų spinduliu aplink kraterį esančios zonos, dėvėti apsaugines kaukes ir kuo skubiau trauktis į saugesnes vietas, nes ugnikalnio viduje vis dar fiksuojami drebėjimai.
Kartojasi mirtini išsiveržimai: geologai įspėja dėl galimų purvo srautų
Pasak Geologijos agentūros vadovo Muhammado Wafido, jei prasidėtų stiprus lietus, tikėtini lahariai, pavojingi vulkaninės kilmės purvo ir šiukšlių srautai. Toks reiškinys jau pasireiškė per ankstesnius išsiveržimus.
Lewotobi Laki-Laki ugnikalnis anksčiau šiais metais išsiveržė gegužę, o dar kartą kovą. Tragiškiausias epizodas buvo lapkritį, kai žuvo devyni žmonės, o dešimtys buvo sužeisti. Tada tūkstančiai buvo priversti palikti namus.
Indonezija, kurioje gyvena apie 270 mln. žmonių, pasižymi itin aktyviu seisminiu regionu – vadinamąja Ramiojo vandenyno „ugnies žiedu“. Šalis turi apie 120 aktyvių ugnikalnių, todėl tokie reiškiniai nėra naujiena. Vis dėlto kiekvienas išsiveržimas kelia grėsmę tiek gyvybėms, tiek transporto sistemai bei vietos ekonomikai.
Ugnikalnio pavadinimas „Laki-Laki“ indoneziečių kalba reiškia „vyras“, o šalia stūksantis „Perempuan“- „moteris“. Abu jie dabar yra nuolatinio stebėjimo centre, o jų veikla gali turėti toli siekiančių padarinių tiek regionui, tiek visam pasauliui.
