Nemokamai greitai nebus galima pasistatyti automobilio net ir prie daugiabučių?
Gyventojai dalinasi, kad Kaune jau – ne tik mėlynos ir žalios ar mažos zonos, bet ir paplūdimio zonos, kuriose – savos taisyklės. Štai išėjus pavedžioti čia savo augintinį, galima sugrįžti ir su bauda, tad šuns pavedžiojimas kitą kartą gali atsieiti ir visus 10 eurų. Žinoma, nebent pamatysite naujai išdygusį ženklą ir už parkingą susimokėsite iš anksto.
Paplūdimio zona galioja visomis savaitės dienomis, laiku nuo 8 iki 24 valandos laikotarpiu nuo gegužės 1 iki rugsėjo 15-osios.
Baudą už nepastebėtą ženklą gavęs kaunietis pasėjo tikras diskusijas. Kauniečiai pritarė, kad važinėtis su nuosavo automobiliu jau tampa tikra prabanga, mat už stovėjimą mokėti tenka kone visur – ir visam mieste, ir prie parduotuvių, o netolimoje ateityje esą bus apmokestinamas ir stovėjimas prie daugiabučių namų.
Kitas internautas tvirtino, kad mokamas stovėjimas prie Kauno marių – esą jokia naujiena. Tai vyksta jau keletą metų iš eilės, kaip ir norint pasistatyti savo transporto priemonę prie Lampėdžių ežero.
Daugiabučių kiemuose – kova dėl vietos: teismas priminė gyventojų teises
Daugiabučių gyventojams automobilių statymo klausimas seniai tapo kasdieniu iššūkiu, o ginčai dėl vietos kiemuose tik aštrina nesutarimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neseniai priėmė svarbų sprendimą, kuriuo patvirtino, kad net ir formaliai privačiam asmeniui priklausanti aikštelė negali būti „užrakinta“ tik savo naudojimui – ja toliau gali naudotis visi namo gyventojai.
Pasak teismo, svarbiausia, ar aikštelė vis dar atlieka savo paskirtį – tarnauja visam daugiabučiui. Jei taip, kiti gyventojai nepraranda teisės ten statyti automobilių, o savininkas negali jos pasisavinti. Tiesa, tokiu atveju galima tartis dėl naudojimosi sąlygų, pavyzdžiui, dėl zonų paskirstymo ar mokesčio savininkui.
Būtent gyventojai patys gali spręsti, kaip tvarkytis – suformuoti sklypą, parengti techninį projektą, o tada – jį pritaikyti savo reikmėms. Tiesa, procesas gali pareikalauti lėšų, o pagrindinė kliūtis neretai slypi pačių gyventojų nesutarimuose.
Šiuo metu Klaipėda svarsto radikalų sprendimą – leisti verslui statyti ir valdyti mokamas automobilių aikšteles. Tuo tarpu prekybos centrai jau ėmėsi veiksmų: vis daugiau jų riboja nemokamą parkavimą, taip kovodami su pašaliniais, kurie palieka automobilius visai dienai.
Jau kurį laiką už parkavimosi paslaugą moka ir kai kurių prekybcentrių pirkėjai – kaip antai „Europa“ bei Kauno ir Vilniaus „Akropolis“. Kol kas nemokama automobilių stovėjimo aikštele gali pasinaudoti tik prekybos ir pramogų centro „Mega“ klientai.
Vilnius išgyvena parkavimo krizę
Tuo tarpu Vilniuje parkavimo problema tampa vis aktualesnė tiek miegamuosiuose rajonuose, tiek Senamiestyje. Augantis automobilių skaičius ir siauros miesto gatvės verčia gyventojus ilgai ieškoti laisvų vietų, ypač vakare po darbo. Daugelis skundžiasi, kad rezervuotos vietos dažnai lieka tuščios, tačiau prie jų neprieinama, o laisvų aikštelių trūkumas kelia įtampą tarp kaimynų[1].
Savivaldybė pripažįsta, kad Senamiestyje naujų parkavimo vietų sukurti beveik neįmanoma, todėl ragina gyventojus naudotis viešuoju transportu. O štai mikrorajonuose bandoma ieškoti sprendimų – plečiamos automobilių stovėjimo aikštelės, keičiami parkavimo principai, siekiant efektyviau panaudoti turimą erdvę. Taip pat aiškinama, kad rezervuotos vietos dažnai yra skirtos juridiniams asmenims ir po darbo valandų prieinamos visiems vairuotojams.
Ekspertai pabrėžia, kad Vilniaus situacija nėra unikali – daugelyje Europos miestų miesto centruose parkavimo vietų trūksta. Problema skatina ieškoti ilgalaikių sprendimų, kurie skatintų darnaus judumo plėtrą, gerintų viešojo transporto paslaugas ir padėtų mažinti automobilių skaičių miesto centre. Visgi gyventojams aktualu, kad pokyčiai leistų patogiai ir saugiai parkuotis jų kasdienėje aplinkoje.
