Aikštelės prie daugiabučių – ne gyventojų nuosavybė
Situacija vairuojantiems daugiabučių gyventojams – itin nedėkinga. Kuo toliau, tuo labiau miestus šturmuojant automobiliams, gyventojai skundžiasi, kad kartais po darbų jau tenka numinti ir ne vieną šimtą metrų, kad tik rasti, kur priparkuoti savo transporto priemonę. Dėl šios priežasties ginčai įsiplieskė jau tarp ne vieno kaimyno.
Štai penktadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė reikšmingą nutartį, kuri palies daugelį daugiabučių gyventojų – net jei kiemo aikštelė nuosavybės teise priklauso tik vienam asmeniui, tai nesuteikia jam išimtinės teisės ją valdyti. Kiti butų ir patalpų savininkai nepraranda teisės šia aikštele naudotis[1].
Ginčas kilo, kai viena iš daugiabučio bendraturčių pareiškė pretenzijas į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia namo. Ji tvirtino, kad aikštelė priklauso tik jai, todėl kitiems gyventojams naudotis ja neleidžiama. Tačiau Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ši aikštelė – nors formaliai priklauso vienam asmeniui – yra daugiabučio priklausinys, skirtas viso namo gyventojų poreikiams.
Teismas pabrėžė, kad aikštelės priklausinystės statuso nepanaikina tai, jog ji įregistruota kito asmens vardu. Svarbiausia – ar ji vis dar tarnauja namui. Kadangi byloje nebuvo įrodyta, jog aikštelė neteko savo paskirties – aptarnauti daugiabutį, – kiti gyventojai nepraranda teisės ja naudotis.
Tačiau tokiose situacijose kyla klausimų, kaip šią teisę įgyvendinti. Teismas nurodo, kad galima spręsti dėl naudojimosi taisyklių – pavyzdžiui, nustatyti naudojimosi zonas ar apsvarstyti atlygį savininkei už aikštelės naudojimą.
Ką daryti daugiabučių gyventojams?
Pergrūsti daugiabučių kiemai, kasdienės grumtynės dėl vietos ir išaugusi įtampa tarp kaimynų tapo įprasta kasdienybe daugelyje Lietuvos miestų. Tačiau šią problemą galima išspręsti – tereikia žinoti, kad sprendimo raktas yra pačių gyventojų rankose[2].
Kaip pataria teisininkai pats pirmas žingsnis – suformuoti žemės sklypą aplink daugiabutį. Nors techninį procesą prižiūri savivaldybės administracija, iniciatyvą gali rodyti patys gyventojai. Jie turi teisę patys pradėti sklypo formavimo ar pertvarkymo projektą ir taip atverti kelią naujai ar išplėstai automobilių aikštelei. Tiesa, tai – ne be išlaidų: projektus gyventojai turi finansuoti patys. Vis dėlto procedūra jau supaprastinta – nebereikia rengti detaliojo plano.
Kai sklypas jau suformuotas ir teisiškai priklauso daugiabučio savininkams, galima imtis konkrečių veiksmų. Aikštelės įrengimas laikomas nesudėtingu inžineriniu statiniu, tad užtenka techninio projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Pagal reglamentus, kiekvienam butui turėtų būti bent viena vieta automobiliui, tačiau realų poreikį geriausiai žino patys gyventojai.
Didžiausias iššūkis dažnai slypi ne įstatymuose, o tarpusavio susitarimuose. Jei bendros tvarkos dėl aikštelės naudojimo pasiekti nepavyksta, ginčai sprendžiami teismuose. Žemės sklypas, kaip bendrojo naudojimo objektas, priklauso visiems namo gyventojams, todėl kiekvienas turi balsą.
Šiuo metu vienos savivaldybės aktyviai padeda formuoti sklypus prie daugiabučių, o kitos jau svarsto galimybę įvesti mokestį už parkavimą. Sprendimų spektras platus, tačiau pagrindinis lūžis gali įvykti tik tada, kai gyventojai patys imsis iniciatyvos. Ne valdžia, o bendruomenės ryžtas tampa esminiu faktoriumi.
Klaipėda svarsto imtis ir drastiškų sprendimų
Klaipėda ruošiasi spręsti opią problemą – kur nakčiai pasistatyti automobilį prie daugiabučio – bet siūlo sprendimą, kuris ne visiems patiks: vairuotojai turės atverti pinigines[3].
Strateginės plėtros komitete pristatytas iki šiol Lietuvoje nematytas planas – leisti verslininkams išsinuomoti sklypus prie daugiabučių ir ten statyti daugiaaukštes mokamas aikšteles. Šalia jų galėtų atsirasti ir pelningos paslaugos: degalinės, autoservisai, plovyklos. Tarybos nario Rolando Bražinsko teigimu, tai ne tik išspręstų vietų trūkumą, bet ir suteiktų „normalią paslaugą“ – saugų automobilių laikymą už atlygį.
Verslas idėja domisi – neoficialiai kalbama, kad Klaipėdoje galėtų iškilti bent 5–6 tokios aikštelės. Tačiau kol kas tai – tik vizija. Miesto biudžete lėšų galimybių studijai šiemet nenumatyta, tad konkretūs sprendimai gali būti priimti tik kitąmet.
Privatininkai gviešiasi ir prekybcentrių teritorijų
Kad privačios automobilių stovėjimo aikštelės taps dar didesne problema, rodo ir jų plitimo mastas – štai jau vargiai surasite prekybcentrį, kurio teritorijoje neribotą laiką galėsite laikyti savo transporto priemonę. Dauguma jų aikštelių – jau paženklintos šlagbaumais, o nesusimokėjusius vairuotojus pasiekia baudos.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – sostinės prekybos centras „Europa“. Nuo šiol net ir prekybos centro klientai turi gerai paskaičiuoti, kiek pinigų palieka viduje, kad galėtų ramiai palikti automobilį lauke. Nauja tvarka leidžia nemokamai stovėti tik dvi valandas, jei apsipirkta už mažiau nei 20 eurų, o viršijus šį laiką – tenka mokėti 1,5 euro už kiekvieną papildomą valandą. Norint gauti keturias nemokamas valandas, būtina pateikti pirkimo čekius tam skirtame punkte, ir tai tik darbo valandomis.
Prekybos centro atstovai tikina, kad pokyčiai padėjo atlaisvinti aikštelę nuo pašalinių – anksčiau net 90 proc. vietų užimdavo valstybinėse institucijose dirbantys žmonės, o klientai vietos neberasdavo. Vis dėlto šis sprendimas iškelia naują problemą – net ištikimi pirkėjai tampa papildomo mokesčio taikiniu.
Panašią praktiką taiko ir kiti prekybos centrai – nuo „CUP“ iki „Panoramos“ ar Kauno „Akropolio“. Skirtumas tik vienas – nemokamo parkavimo valandų skaičius. Net ir šiuose centruose, kadaise buvusiose automobilių rojuose, šiandien stovėjimas tampa vis labiau ribojama ir apmokestinama paslauga. Vienintelė išimtis – prekybos centras „Mega“ Kaune, kur stovėjimas vis dar nemokamas, tačiau kyla klausimas – kiek ilgai?
