Aplink sostinę Vilnių šmirinėja ne tik meškos, bet ir vilkai
Šiais metais kaip niekad Lietuva turi daug svečių – pas mus ir toliau plūsta neteisėti migrantai. Tik šįkart kiek kitu pavidalu, o pažaboti juos – sunku, tad tenka tik susitaikyti ir domėtis kaip elgtis akistatoje su jais. Iš pradžių iki sostinės Vilniaus atkeliavusi rudoji meška, o dabar mieste fiksuojami ir lakstantys vilkai.
Socialiniuose tinkluose gyventojai dalinasi vaizdais, kaip miško žvėrys, daugelio matyti tik nuotraukose, šmėžuoja čia pat – kone priešais pat akis. Savaitgalį vienas iš gyventojų Vilniaus rajone užfiksavo besisukiojantį vilką. Dalis gyventojų džiaugėsi tokiais svečiais, tačiau kai kuriems kilo klausimų, o ką gi daryti tokį sutikus „akis į akį“?
Kai kurie net teiravosi – kas gi geriau – vilkas ar meška?
Tuo tarpu pavasarį gamtos fotografas Valdas Čižauskas Mažeikių rajone užfiksavo retą gamtos akimirką – stambų, greičiausiai patelę, vilką[1].
Tuo pačiu Varnių regioninio parko kameros naktį taip pat „pagavo“ pilkuosius vilkus, saugomą plėšriųjų šuninių šeimos rūšį. Vilkai – itin socialūs gyvūnai, kurie gyvena šeimomis, turinčiomis aiškią hierarchiją. Vadovaujančią rolę atlieka dominuojanti pora, o silpni ir sužeisti gentainiai lieka globojami, nors prie grobio prileidžiami paskutiniai[2].
Šie žvėrys, kurių kūnas gali siekti 160 cm, o svoris – per 50 kilogramų, gyvena poromis, šeimyninėmis grupelėmis, o žiemą gali susiburti ir didelėje gaujoje. Vilkai bendrauja urzgimu, kauksmu, mimika, o jų veikla suaktyvėja sutemus.
Nors kadaise buvo beveik išnaikinti, šiandien jų skaičius, dėl apsaugos priemonių, vėl auga. Europos Sąjungoje gyvena per 20 000 pilkųjų vilkų, o Lietuvoje per 2024–2025 m. sezoną buvo leista sumedžioti 341, tačiau sumedžiota tik 326.
Sostinėje blaškosi į Lietuvą atkeliavusi meška
Tuo tarpu sekmadienio naktis Vilniuje buvo neeilinė – miesto gatvėmis ir priemiesčiu slampinėjo meška. Vietos gyventojai dalijosi informacija socialiniuose tinkluose: meška buvo pastebėta prie Riešės mokyklos, privačiame kieme ir Miško gatvėje[3].
Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, gyvūnas jau paliko miesto ribas, tačiau incidentas privertė atsakingas tarnybas suklusti – Aplinkos ministerija dėl susidariusios situacijos sušaukė skubų pasitarimą. Meška naktį buvo sutrikusi, išsigandusi, dėl to ir gali būti pavojinga, tačiau gyventojams pavyko laiku pranešti atsakingoms institucijoms.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija sukritikavo tarnybas, kad jos per lėtai ir neryžtingai ėmėsi veiksmų, pabrėždamos, jog laukinių gyvūnų globos centras ir Aplinkos apsaugos departamentas privalo būti pasirengę veikti nedelsiant. Medžiotojai net pasiūlė savo pagalbą, turimą patirtį ir resursus, pavyzdžiui, dronus, kad padėtų saugiai suvaldyti situaciją
Kaip elgtis sutikus mešką?
Gamtininkai pateikia ir pagrindines elgesio taisykles sutikus mešką:
- Neleiskite meškai jūsų supainioti su grobiu: pradėkite garsiai kalbėti, kad gyvūnas suprastų, jog esate žmogus, o ne kitas gyvūnas. Meška prastai mato, bet gerai girdi.
- Jokiu būdu nebėkite: bėgimas gali paskatinti meškos medžioklės instinktą. Be to, meška gali bėgti net 60 km/val. greičiu – greičiau, nei žmogus.
- Nelipkite ir į medį: meška – puiki alpinistė. Jei bandysite slėptis medyje, gyvūnas gali nesunkiai jus pasivyti.
- Kalbėkite vis garsiau: jei meška vis tiek artinasi, kalbėkite dar garsiau, net rėkite. Taip parodysite, kad nesate auka, o greičiau – kitas gyvūnas, kuriam nederėtų lįsti per arti.
- Nešerkite meškos ir nesiartinkite: jokiu būdu nemėginkite jos pamaitinti, glostyti ar „užmegzti ryšio“. Meška – laukinis gyvūnas, kuriam svarbus atstumas.
- Atsitraukite lėtai: jei gyvūnas nerodo agresijos, pamažu atsitraukite atbulomis, nenugręždami nugaros meškai.
Kaip elgtis akistatoje su vilku?
O štai savo kelyje sutikus vilką galioja kiek kitokios elgesio taisyklės. Nors vilkai iš prigimties yra atsargūs ir vengia tiesioginio kontakto su žmonėmis, netikėtas susidūrimas gali kelti nerimą. Svarbiausia – nepanikuoti[4].
Gamtininkai pataria jokiu būdu nesisukti vilkui nugara ir nebėgti, nes staigūs judesiai gali pažadinti jo medžioklės instinktą. Laikykitės saugaus atstumo, kalbėkite ramiu, žemu balsu, kad gyvūnas suprastų, jog nesate grėsmė.
Jei vilkas ima elgtis agresyviau, pavyzdžiui, urzgia, rodo dantis, svarbu pasirodyti kuo didesniam ir labiau bauginančiam – pakelkite rankas, ištieskite striukę, tačiau judėkite lėtai ir atsitraukite atbulomis, nenutraukdami akių kontakto.
Jei esate grupėje, svarbu laikytis drauge, taip sumažinsite pavojų, kad vilkas ryšis pulti. Nors tokie susitikimai itin reti, žinodami, kaip elgtis, padidinsite tikimybę, kad tiek jūs, tiek vilkas sveiki pasuksite savu keliu.
