M. Jakubauskienė: „Tai paskutinė kova už viešąjį interesą“
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ragina politikus pritarti siūlomiems sveikatos sistemos pokyčiams, nes, anot jos, vėliau gali būti tiesiog per vėlu. „Tai yra paskutinė kova“, – pareiškė ministrė „Žinių radijui“, pabrėždama, kad tolesnė viešojo sektoriaus erozija gali tapti negrįžtama.
Tarp esminių reformų – draudimas gydymo įstaigoms reikalauti papildomų priemokų už valstybės finansuojamas paslaugas ir planas pirmumo tvarka finansuoti viešąsias gydymo įstaigas, o privačioms palikti tik tai, ko viešasis sektorius nepajėgia suteikti[1].
Taip pat siūloma palaipsniui padidinti valstybės įmokas už sveikatos draudimą už pensininkus, studentus, vaikus ir kitus nedirbančius asmenis – šiuo metu valstybė dengia tik trečdalį realios kainos. Skaičiuojama, kad siekiant pilnai padengti šių žmonių sveikatos paslaugas, kasmet reikėtų papildomų 1,5 mlrd. eurų, kuriuos siūloma išdalyti per kelis metus.
Ministrė pripažįsta, kad pokyčiai nėra gyvybiškai būtini „čia ir dabar“, tačiau įspėja: jei nebus imtasi veiksmų, sveikatos sistema pasikeis savaime – ir nebūtinai į gerąją pusę.
Siūloma reforma tik išgintų jaunus specialistus iš Lietuvos?
Tuo tarpu planuojama sveikatos apsaugos reforma, kuria būtų uždraustos priemokos už valstybės finansuojamas paslaugas, kelia rimtą susirūpinimą tarp jaunųjų gydytojų. Pasak medikų bendruomenės, tokie pokyčiai gali dar labiau sumažinti motyvaciją likti dirbti Lietuvoje, ypač jauniems specialistams, kurie jau dabar susiduria su neadekvačiais atlyginimais, dideliu krūviu ir ribotomis profesinio augimo galimybėmis[2].
Gydytojas Martynas Gedminas atvirai pripažįsta, kad ši reforma kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų, o jam, kaip buvusiam ligoninės vadovui, liūdna matyti, kaip ketverius metus niekas nesikeis nei medikų, nei pacientų labui.
Viena iš didžiausių jaunų gydytojų baimių – kad reformos įgyvendinimas dar labiau nusmukdys viešojo sektoriaus patrauklumą. Jeigu privačioms įstaigoms nebus leista taikyti priemokų, jos gali susidurti su finansiniais sunkumais ir mažinti darbuotojų skaičių ar atlyginimus. Tokiu atveju, jauni specialistai, ką tik baigę studijas, dar dažniau dairysis į užsienį, kur darbo sąlygos, atlygis ir karjeros galimybės kur kas patrauklesnės. Nors valdžia tikina, kad viešajame sektoriuje atlyginimai vejasi Europos vidurkį, realybė daugeliui medikų vis dar atrodo niūri.
Paradoksalu, tačiau reforma, skirta „gelbėti“ valstybinę mediciną, gali tapti dar vienu smūgiu sveikatos sistemai. Emigracija ir taip išsekina sektorių, o jei jauni specialistai nebeturės galimybės rinktis darbo sąlygų ar konkurencingesnio užmokesčio privačiame sektoriuje, jie gali tiesiog pasirinkti kitą šalį. Tokia tendencija gali turėti ilgalaikių pasekmių – prarandame ne tik investicijas į jaunų gydytojų parengimą, bet ir viltį, kad sistema kada nors iš tiesų bus patraukli ir veiksminga čia, Lietuvoje.
Priemokų draudimas – sveikatos sistemos išgelbėjimas ar dar vienas smūgis konkurencijai?
Seimas po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui uždrausti papildomas priemokas už gydymą – tai gali tapti vienu didžiausių pokyčių sveikatos sistemoje per pastaruosius metus. Pataisos, kurioms pritarė 78 Seimo nariai, numato, kad pacientams nebereikės mokėti papildomai už paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Tikslas – sumažinti finansinę naštą pacientams, sustabdyti viešųjų pinigų „nutekėjimą“ į privačias įstaigas ir įvesti daugiau skaidrumo. Tačiau kartu išlieka galimybė primokėti už brangesnes priemones, kai tai pagrįsta medicininiais poreikiais.
Vis dėlto skeptikai perspėja – šis sprendimas gali ne tik pakenkti sveikatos paslaugų prieinamumui, bet ir prieštarauti Konstitucijai. Seimo Teisės departamento teigimu, griežtas priemokų draudimas gali riboti tiek pacientų pasirinkimo laisvę, tiek privačių įstaigų teisę laisvai nustatyti paslaugų kainas. Be to, baiminamasi, kad kai kurios privačios įstaigos gali apskritai nutraukti darbą su ligonių kasomis, o tai reikštų didesnes eiles viešajame sektoriuje.
Siūloma alternatyva – ne draudimas, o aiškus priemokų reglamentavimas, kuris užtikrintų sąžiningą konkurenciją ir pacientų informuotumą.
