Technologinis šuolis: nuo laboratorijos iki masinės gamybos
Toyota žengia į naują elektrinio mobilumo etapą – japonų gamintojas paskelbė apie planus jau šio dešimtmečio pabaigoje pristatyti naujos kartos kietojo kūno baterijas, kurios žada išspręsti esmines elektromobilių problemas – ribotą nuvažiuojamą atstumą ir lėtą įkrovimą.
Šios inovacijos gali sukelti reikšmingus pokyčius pasaulinėje elektromobilių rinkoje, kurioje iki šiol dominavo ličio jonų technologija.
Skirtingai nei tradicinės baterijos, kurios naudoja skystus elektrolitus, kietojo kūno baterijos naudoja kietą elektrolitinę medžiagą. Tai leidžia pagerinti daugelį pagrindinių parametrų:
- Vienu įkrovimu – iki 1 000 km (620 mylių) nuvažiuojamas atstumas
- Įkrovimas nuo 10 % iki 80 % – per mažiau nei 10 minučių
- Didesnis energijos tankis ir ilgesnis baterijos tarnavimo laikas
- Gerokai sumažinta gaisrų ir perkaitimo rizika
Toyota tikisi pradėti gamybinius bandymus 2027 metais, o pirmuosius modelius su kietojo kūno baterijomis rinkai pasiūlyti 2028-aisiais. Gamintojas planuoja šią technologiją taikyti tiek aukščiausios klasės, tiek masinės gamybos elektromobiliuose.
„Jeigu Toyota įgyvendins net ir 80 % to, ką žada – turėsime esminę rinkos transformaciją“, – teigė automobilių technologijų analitikė Rachel Kim.[1]
Kaip veikia kietojo kūno baterijos?
Viena iš pagrindinių problemų, kurios iki šiol stabdė elektromobilių pažangą, buvo šiluma – tiek greitas įkrovimas, tiek intensyvus energijos naudojimas generuoja daug karščio. Tai riboja baterijų galimybes, ilgaamžiškumą ir saugumą. Kietojo kūno baterijos šią problemą sprendžia iš esmės.
Be to, jos yra mažesnio aukščio, todėl:
- Pagerėja aerodinamika, sumažinamas pasipriešinimas orui;
- Leidžiama montuoti žemesnėje važiuoklės vietoje, pagerinant stabilumą ir valdymą.
Toyota pažymėjo, kad dabartinė bZ4X elektromobilio baterija yra 150 mm aukščio, o ateities baterijas būtų galima sumažinti iki 120 mm, o sportiniuose modeliuose – iki 100 mm.
Konkurencinė aplinka ir galimos kliūtys
Toyota nėra vienintelė, investuojanti į šią pažangią technologiją. Solid-state baterijų kūrimu užsiima ir kiti gamintojai: Nissan, Honda, Volkswagen, Mercedes-Benz, BMW, Ford, bei Tesla.[2] Visgi, Toyota žengia į priekį strategiškai tyliai, bet kryptingai.
Nors ši technologija žada daug, ji vis dar susiduria su iššūkiais – gamyba yra sudėtinga, egzistuoja ilgaamžiškumo klausimai, o įkrovimo metu baterijos linkusios plėstis. Dėl šių priežasčių kai kurie gamintojai svarsto hibridinius sprendimus, jungiančius tiek kietą, tiek skystą elektrolitą.
Iš atsargių stebėtojų – į lyderius?
Ilgą laiką Toyota buvo laikoma atsargiu žaidėju elektromobilių lenktynėse, daugiausia dėmesio skirianti hibridams. Tačiau šiandien, kai technologijų pažanga leidžia drąsesnius sprendimus, Toyota ne tik vejasi, bet, galbūt, perima iniciatyvą.
Kritikams, ilgai sakiusiems, kad Toyota pramiegojo EV revoliuciją,[3] šis žingsnis – akivaizdus atsakymas.
Siūlomas svarbus sandoris: Toyoda siekia įsigyti Toyota Industries
Tuo pat metu žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą 6 trilijonų jenų (apie 42 mlrd. USD) įsigijimą, kurį pasiūlė Toyota Motor valdybos pirmininkas Akio Toyoda.[4] Jis siekia įsigyti tiekimo bendrovę Toyota Industries, kuri gamina automobilių komponentus, tekstilės mašinas, variklius ir elektronikos dalis.
Jei sandoris bus įvykdytas, Toyoda, kuris yra automobilių milžinės įkūrėjo anūkas, įgytų tiesioginę kontrolę vienoje simboliškai svarbiausių grupės įmonių. Toyota Industries yra istoriškai glaudžiai susijusi su Toyota kilme – būtent iš šios tekstilės staklių gamybos bendrovės išsivystė dabartinė automobilių kompanija.
Sandoris būtų finansuojamas asmeninėmis Toyodos investicijomis ir Japonijos bankų paskolomis. Pranešama, kad Toyota Industries akcijų kaina išaugo apie 40 % po pasiūlymo paskelbimo.
