Lietuvoje nuolat mažėja tėvų, kurie sutinka skiepyti vaikus visomis rekomenduojamomis vakcinomis
Lietuvoje mažėjant vaikų skiepijimo apimtims ir augant sergamumui užkrečiamosiomis ligomis, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programos (NIP) įgyvendinimo problemas. Buvo atkreiptas dėmesys, kad nepaisant to, jog finansavimas skiepijimo paslaugoms auga, pasiekti užsibrėžtus tikslus darosi vis sunkiau
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas vaikų skiepijimo pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių sumažėjimas – 2024 m. aprėptys sumažėjo nuo 59,25 proc. iki 88,8 proc., išskyrus tuberkuliozę ir virusinį hepatitą B. Tai, pasak komiteto, esą kelia nerimą, nes NIP tikslas – pasiekti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo aprėptis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o tymų ir raudonukės atveju – net 95 proc.
Mažėjančios aprėptys siejamos su išaugusiu sergamumu vakcinomis valdomomis ligomis. Pavyzdžiui, kokliušo ir stabligės atvejų padaugėjo 12–14 kartų, o Haemophilus influenzae sukeltų infekcijų – net 80 kartų. Šie skaičiai rodo, kad užkrečiamųjų ligų našta gyventojų sveikatai didėja, o tai galiausiai gali apimti ne tik sergamumą, bet ir mirtingumą, komplikacijas ir hospitalizacijos apimtis.
Nors skiepijimui skirtos lėšos išaugo 86 proc., besiskiepijančių sumažėjo beveik perpus
Panašu, jog politikams nesiseka paskatinti skiepijimosi net ir rekordiškai didinant tam skiriamas lėšas. Nepaisant to, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos skiepijimui 2019–2024 m. laikotarpiu išaugo 86 proc. – nuo 2 137 543 eurų iki 4 006 273 eurų, skiepijimo paslaugų skaičius sumažėjo kone perpus – nuo 1 050 803 iki 664 047 atvejų.
Didžiausias paslaugų skaičius stebėtas Vilniaus regione, kur jis sumažėjo nuo 372 325 iki 252 082 atvejų. O mažiausias – Panevėžio regione, kur sumažėjo nuo 72 153 iki 45 516 atvejų.
Tad akivaizdu, jog didėjančios lėšos ne tik nepadėjo pasiekti užsibrėžtų tikslų, bet ir nesustabdė stabiliai krentančio skiepijimosi masto. Komitetas pabrėžė, esą būtina efektyviau koordinuoti NIP įgyvendinimą ir ieškoti priežasčių, kodėl skiepijimo apimtys mažėja.
Skiepijimo mastą gelbės papildoma informacija ir reklama socialiniuose tinkluose bei LRT?
Seimo Sveikatos reikalų komitetas atkreipė dėmesį, kad visuomenei trūksta skaidrios informacijos apie NIP veiklą.
„Atvira, profesionali ir visus vakcinacijos aspektus (įskaitant nepageidaujamas reakcijas, rizikos ir naudos santykį) atspindinti informacinė kampanija yra viena iš efektyviausių priemonių, skirtų vakcinacijos aprėpčių nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų didinimui“, – teigiama pranešime.
Tačiau šiuo metu stinga viešai prieinamos informacijos apie NIP koordinavimo tarybos sprendimus, nepriklausomų ekspertų siūlymus ir kasmetines programos ataskaitas. Taip pat trūksta pakankamo informuotumo ne tik apie galimą vakcinacijos naudą, bet ir visas rizikas.
Komitetas taip pat pastebėjo, kad nepakankamai dirbama socialiniuose tinkluose ir bendradarbiaujama su visuomeniniu transliuotoju (LRT). Be to, įvardytas NIP koordinavimo tarybos pirmininko lyderystės trūkumas, kuris trukdo efektyviai įgyvendinti programą.
„Atsižvelgdamas į tai, komitetas birželio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai patobulinti NIP koordinavimo tarybos veiklą, efektyviau koordinuoti NIP įgyvendinimą ir kasmet iki NIP pabaigos informuoti komitetą ir visuomenę apie pasiektus rezultatus. Taip pat nutarta kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija spręsti klausimą dėl skiepijimo aprėpčių didinimo – ypač tose savivaldybėse, kuriose stebimos mažiausios vaikų skiepijimo aprėptys“, – teigiama pranešime.
Svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje skiepijimas nėra privalomas, ir tėvai turi teisę spręsti, ar skiepyti savo vaikus. Tačiau skaidri ir visapusiška informacija apie skiepų naudą, galimas rizikas ir nepageidaujamas reakcijas gali padėti priimti informuotus, gerai apgalvotus sprendimus.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo informaciją.
