Teks gelbėti „kraujuojantį“ viešąjį sveikatos sektorių – pirmiausia numatyta naikinti priemokas už gydymą
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pristatė trijų žingsnių planą, kuriuo siekiama sustiprinti kritinę būklę pasiekusį viešąjį sveikatos sektorių. Pasak ministrės, sektorius „stipriai kraujuoja“ – remiantis statistiniais duomenimis, per metus net 24 proc. medikų perėjo dirbti į privatų sektorių, o kartu su jais nuteka ir viešieji finansai – Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. Norint sustabdyti šį pavojingą procesą ir atkurti pasitikėjimą sistema, ministerija įgyvendina aiškiai suformuluotą strategiją.
Pirmuoju žingsniu būtų naikinamos dvigubo apmokestinimo, arba vadinamosios priemokos už gydymą. Šiuo metu galiojanti tvarka leidžia pacientams pasirinkti brangesnes paslaugas ar medžiagas, tačiau praktikoje tai dažnai virsta neteisėtu papildomu apmokestinimu. Įsigaliojus naujiems teisės aktams, už valstybės lėšomis finansuojamas paslaugas iš pacientų papildomų pinigų nebebus reikalaujama[1].
Šiam siūlymui jau pritarė Vyriausybė, o įstatymų pakeitimų projektai perduoti Seimui.
Prioritetas – viešojo sektoriaus teikiamoms paslaugoms
Antrasis žingsnis – prioritetas viešajam sektoriui. Šiuo metu tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos konkuruoja tarpusavyje dėl sutarčių su Valstybine ligonių kasa. Tačiau nuo 2026 metų planuojama įsigaliosianti Sveikatos draudimo įstatymo pataisa numato, kad pirmiausia sveikatos paslaugų teikimo pasiūlymas būtų teikiamas viešajam sektoriui. Jei šis nepajėgtų suteikti visų reikiamų paslaugų, tik tada dalis jų būtų perleidžiama privačioms įstaigoms. Tai padėtų užtikrinti viešųjų įstaigų stabilumą bei didesnį paslaugų prieinamumą pacientams.
Trečiasis plano žingsnis – valstybės lėšomis draudžiamų asmenų įmokų į PSDF didinimas. Šiuo metu šios įmokos nepadengia realių išlaidų, o tai silpnina viešojo sektoriaus finansinį pagrindą. Ministerija siekia palaipsniui padidinti šias įmokas, kol jos pasieks 100 proc. padengimą. Tai leistų užtikrinti tvaresnį sveikatos sistemos finansavimą ir mažesnį jos priklausomumą nuo privataus sektoriaus.
Pasak ministrės, šios priemonės yra orientuotos ne tik į finansinius pokyčius, bet ir į kokybinius tikslus: mažinti pacientų atskirtį, gerinti medikų savijautą, trumpinti eiles ir stiprinti pasitikėjimą sistema. Jei Seimas pritars siūlomiems pokyčiams, tai taps vienu reikšmingiausių viešosios sveikatos politikos lūžių per pastaruosius metus.
Kada už medicinos paslaugas reikia primokėti, o kada jos turi būti suteiktos nemokamai?
Daugelis pacientų Lietuvoje tiki, kad sumokėjus privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), gydymo paslaugos turi būti nemokamos. Vis dėlto vizitas į polikliniką kartais baigiasi papildoma sąskaita. Kodėl taip nutinka? Kada paslaugos turi būti nemokamos, o kada – teisėtai taikomas papildomas mokestis?
Valstybinė ligonių kasa (VLK) paaiškina, kad visos gydymo įstaigos, kurios yra sudariusios sutartį su ligonių kasa, privalo aiškiai informuoti pacientus apie nemokamas paslaugas. Tačiau praktika rodo ką kita – daugiau nei pusė tikrintų įstaigų šios informacijos nepateikia aiškiai arba apskritai jos neskelbia. Dėl to daugelis žmonių sumoka už tai, kas turėtų būti nemokama.
Kada paslaugos turi būti nemokamos?
- Esate apdraustas PSD – dirbate, esate pensininkas, studentas, moksleivis ar draudžiamas valstybės.
- Turite gydytojo siuntimą – šeimos gydytojo ar kito specialisto pagal nustatytą tvarką.
- Paslauga įtraukta į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamų paslaugų sąrašą.
- Gydymo įstaiga turi sudariusi sutartį su VLK.
- Nesirenkate jokių papildomų, brangesnių paslaugų savo noru.
Kada teks primokėti?
- Kreipiatės į specialistą be siuntimo – daugeliu atvejų už tokį vizitą teks susimokėti.
- Norite paslaugos be eilės – jei norite greitesnio priėmimo, taikomas mokestis.
- Pasirenkate brangesnes paslaugas ar medžiagas – mokėsite tik skirtumą tarp kompensuojamos paslaugos ir jūsų pasirinktos.
- Paslauga nėra PSDF sąraše – pavyzdžiui, kai kurios kosmetinės ar profilaktinės procedūros.
- Lankotės įstaigoje, neturinčioje sutarties su VLK – tuomet paslaugos bus 100 proc. mokamos.
