Centų eros pabaiga: lietuviai sugrąžino jau 11 milijonų monetų – o aukų dėžutės pilnėja sparčiau nei kasos
Vos per vieną mėnesį nuo pirkinių sumų apvalinimo pradžios, į Lietuvos banką sugrįžo net 11 milijonų vienetų 1 ir 2 centų monetų. Prekybininkų teigimu, gyventojai pokyčius priėmė ramiai – reikšmingų nesutarimų dėl grąžos beveik nekilo.
Smulkūs centai greičiausiai nyksta mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Vienoje Prienų rajono parduotuvėje per paskutinę gegužės savaitę surinkta vos kiek daugiau nei euras smulkiomis monetomis – dešimt kartų mažiau nei mėnesio pradžioje. Pirkėjai aktyviai stengėsi atsikratyti centų: kai kurie jų atnešdavo pundais, stiklainiais ar maišeliais[1].
Nuo gegužės 1 dienos, kai įsigaliojo taisyklė apvalinti galutinę grynaisiais mokamą sumą iki artimiausio 0, 5 ar 10 centų, daug pirkėjų pasirinko mokėti kortele – taip išvengiant net ir kelių centų apvalinimo nuostolių.
Tuo metu, kai centų mažėja kasose, aukų dėžutės prie prekybos centrų kasų pildosi sparčiau nei įprasta. Gyventojai, dar gaunantys grąžą smulkiomis monetomis, dažnai jų nebesineša namo – palieka aukai.
Iš viso Lietuvoje apyvartoje dar likę apie 300 milijonų vienetų smulkiųjų monetų, tačiau prognozuojama, kad didžiąją jų dalį pavyks susigrąžinti per artimiausius trejus metus, kaip rodo ir kitų šalių patirtis.
Šios monetos vis dar galioja – prekybininkai turi jas priimti, tačiau vienu atsiskaitymu galima atsisakyti priimti daugiau nei 50 vienetų.
O štai per mėnesį iš apyvartos išimta 11 milijonų centų monetų – tai beveik 2 tonos vario ir plieno.
Kur dar dedamos nebereikalingos centų monetos?
Pirmiausia visos grįžusios monetos surūšiuojamos ir įvertinama jų būklė. Tinkamos naudoti monetos gali būti parduotos kitoms valstybėms, kuriose jos dar cirkuliuoja. Toks mainų modelis – įprasta praktika tarp centrinių bankų ir padeda mažinti naujų monetų kaldinimo išlaidas[2].
Jei monetos yra nusidėvėjusios ar sugadintos, jos sunaikinamos ir perdirbamos kaip metalo laužas. Tai – antrasis kelias, kurį renkasi šalys, kai monetų perteklius nebereikalingas nei vidaus, nei užsienio rinkoms.
Sprendimas dėl kiekvienos partijos priklauso nuo monetų būklės, jų kiekio ir kitų šalių poreikio. Monetų apsikeitimus tarp valstybių skatina ir Europos Komisija, siekdama efektyvesnio, tvaresnio grynųjų pinigų naudojimo.
Lietuva ruošiasi eliminuoti grynųjų svarbą – rengiama sistema, leisianti kortelėmis atsiskaityti net mobilizacijos atveju
Tuo tarpu Lietuvoje jau rengiama sistema, kuri leis atsiskaityti banko kortele net dingus interneto ryšiui. Tokie atsiskaitymai būtų galimi ekstremaliomis situacijomis – pavyzdžiui, per elektros ar ryšio sutrikimus, kibernetines atakas ar kitus krizinius įvykius. Naujoji sistema veiks „offline“ režimu: šifruoti duomenys bus saugomi mokėjimo terminaluose ir apdorojami, kai tik ryšys bus atkurtas.
Tai esą leistų žmonėms įsigyti būtiniausių prekių – maisto, vaistų, degalų – net jei jų sąskaitos tuo metu būtų nepasiekiamos.
Atsiskaityti be ryšio būtų galima tik tam tikrose vietose: prekybos centruose, vaistinėse ir degalinėse. Ši sistema būtų riboto naudojimo, bet itin svarbi tiems, kurie neturi grynųjų pinigų.
Projektą Lietuvoje įgyvendina Lietuvos bankas kartu su Vyriausybe, Krašto apsaugos ministerija, Nacionaliniu krizių valdymo centru ir tarptautiniais partneriais – „Visa“, „Mastercard“ ir komerciniais bankais. Jei Seimas patvirtins reikiamas įstatymo pataisas, sistema galėtų pradėti veikti jau per kelis mėnesius.
Panašios iniciatyvos įgyvendinamos ir Šiaurės šalyse – Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Estijoje. Šios valstybės stiprina finansinį atsparumą dėl augančios geopolitinės įtampos ir galimų sabotažo veiksmų Baltijos jūroje. Ekspertai pabrėžia, kad nepaisant technologinių sprendimų, kiekvienas gyventojas turėtų pasirūpinti bent nedideliu grynųjų pinigų kiekiu – tai išlieka patikimiausia atsiskaitymo priemonė visiško ryšio sutrikimo atveju.
