Azijietiškų degalų antplūdis kelia nerimą Lietuvos verslui
Lietuvos atsinaujinančių degalų pramonė susiduria su rimta grėsme – į šalį plūsta abejotinos kilmės azijietiški degalai, kurie, įtariama, patenka su suklastotais tvarumo sertifikatais. Importas jau užima du trečdalius pažangiųjų atsinaujinančių degalų rinkos, keldamas pavojų vietos gamintojams, suplanavusiems 180 mln. eurų investicijas, ir Lietuvos žemės ūkio sektoriui. Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“ atviru laišku kreipėsi į valdžios institucijas, ragindama imtis skubių veiksmų, kad būtų sustabdytas nesąžiningas importas ir apsaugoti nacionaliniai ekonominiai interesai[1].
Lietuvos dyzelinas vis dažniau maišomas su azijietiškos kilmės degalais, kurie, anot „Future Fuel“, dažnai neatitinka Europos Sąjungos (ES) tvarumo reikalavimų. Remiantis „Baltpool“ duomenimis, pažangiųjų atsinaujinančių degalų rinkoje importas sudaro net 66 proc., o didžiąją dalį šių degalų sudaro abejotinos kilmės produktai.
„Į Lietuvą įvežamų degalų žaliavų kilmės iš esmės niekas nekontroliuoja, tad į mūsų šalį patenka abejotinos kilmės degalai. Tvarumo sertifikatuose nurodoma, kad jie tvarūs, nes pagaminti iš atliekų, tačiau realybėje tai gali būti palmių aliejus, kurio naudojimą degaluose Europos Sąjunga yra uždraudusi“, – teigia „Future Fuel“ prezidentas Vytautas Kisielius.
Pagrindinė problema – alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos (POME), naudojamos HVO degalų gamybai. Nors POME formaliai laikomas atliekomis, įtariama, kad vietoj jo naudojamas grynasis alyvpalmių aliejus, kurio naudojimas draudžiamas dėl atogrąžų miškų naikinimo ir neigiamo poveikio bioįvairovei. ES duomenimis, 2020–2023 m. POME importas iš Kinijos, Malaizijos, Indonezijos ir kitų Azijos šalių išaugo 5 kartus, o 2023 m. Europoje buvo suvartota 1,8 mln. tonų POME degalų, kai visame pasaulyje pagaminta tik 0,5 mln. tonų. Ši statistika kelia įtarimų, kad degalai patenka su suklastotais sertifikatais.
Įžvelgia grėsmę Lietuvos pramonei ir žemės ūkiui
Teigiama, jog azijietiškų degalų dominavimas kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos atsinaujinančių degalų pramonei. Vietiniai biodyzelino, bioetanolio ir biometano gamintojai šiemet į naujus gamybinius pajėgumus investuoja daugiau nei 180 mln. eurų. Tačiau, anot „Future Fuel“, dėl nesąžiningos konkurencijos su pigesne azijietiška produkcija šios investicijos gali būti prarastos.
„Nesiėmus neatidėliotinų veiksmų, bus sužlugdyta vietinė pramonė, kuri kuria pridėtinę vertę Lietuvoje – investuoja, kuria darbo vietas ir mokesčiais papildo valstybės biudžetą“, – įspėja V. Kisielius.
Nuostolių patirs ir Lietuvos žemės ūkis. Kasmet atsinaujinančių degalų gamykloms parduodama apie trečdalį (0,42 mln. tonų) Lietuvoje perdirbamų grūdų ir rapsų. Jei vietos pramonė žlugs, žemdirbiai praras svarbią rinką, o tai gali neigiamai paveikti jų pajamas ir visą žemės ūkio sektorių.
Sukčiavimo schemos pastebimos ir kitose šalyse
Įtarimai dėl sukčiavimo kyla ne tik Lietuvoje. Airija, Belgija ir Vokietija jau kreipėsi į ES Tarybą, prašydamos ištirti galimus POME degalų klastojimo atvejus. ES Taryba patvirtino šiuos įtarimus ir įpareigojo Europos Komisiją atlikti detalią analizę. Vokietija, siekdama apsaugoti savo gamintojus, jau atsisakė POME skatinimo lengvatų ir daugiklio mechanizmo, kuris anksčiau skatino šių degalų naudojimą.
Lietuvoje situacija kitokia – degalų žaliavų kilmės kontrolė praktiškai nevykdoma. Valstybinės institucijos ir degalų prekybos įmonės pasikliauja tiekėjų pateikiamomis tvarumo deklaracijomis, neatlikdamos išsamesnių patikrinimų.
„Užuot užmerkdama akis prieš neaiškios kilmės importą, Lietuva turi rūpintis savo ekonominiais interesais ir išnaudoti savo potencialą plėtojant vietinę pramonę“, – sako V. Kisielius.
„Future Fuel“ kreipėsi į Lietuvos valdžią, jog ši spręstų neaiškių degalų importo problemą
„Future Fuel“ atvirame laiške paragino Lietuvos Seimą, Vyriausybę ir kitas atsakingas institucijas prisijungti prie Airijos, Belgijos ir Vokietijos iniciatyvos, siekiant bendromis jėgomis spręsti neaiškios kilmės degalų importo problemą. Asociacija pabrėžia, kad būtina įvesti griežtesnę importuojamų degalų kontrolę ir užtikrinti, kad tvarumo sertifikatai atitiktų realybę.
„Viliamės, kad politikams ir atsakingoms valdžios institucijoms rūpi nacionaliniai Lietuvos interesai ir po šio pavojaus signalo bus siekiama spręsti nesąžiningos konkurencijos klausimą“, – teigia V. Kisielius.
Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“ vienija Lietuvos biodyzelino, bioetanolio ir biometano gamintojus, tokius kaip „Akola Group“, „Green Genius“, „Mestilla“, „Kurana“, „Pasvalio agrochemija“, „Rapsoila“ ir „Tube Green“. Šios vietinio kapitalo įmonės siekia energetinės nepriklausomybės transporto sektoriuje, skatina investicijas, inovacijas ir darbo vietų kūrimą Lietuvoje. Asociacija pabrėžia, kad vietinės pramonės išsaugojimas yra ne tik ekonominis, bet ir strateginis Lietuvos interesas.
