Pingvinų išmatos skatina gali daryti poveikį klimatui ir padėti Antarktikai išlikti
Nauji tyrimai atskleidžia, kad pingvinų guanas (išmatos) Antarktidoje yra reikšmingas amoniako aerozolių šaltinis, prisidedantis prie žemų debesų formavimosi. Tokie debesys atspindi dalį saulės šviesos atgal į kosmosą, todėl jie vėsina klimatą[1].
Net ir nedideliais kiekiais išmatuotas amoniakas, išsiskiriantis iš pingvinų kolonijų, sąveikauja su sieros junginiais, kuriuos išskiria jūros dumbliai, ir pradeda cheminę reakciją, kurios metu susidaro milijardai mikroskopinių dalelių, lašelių branduolių. Tai dar kartą patvirtina, kad planetos ekosistemos, net ir pačios mažiausios, atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant globalų klimatą.
„Nuolat stebiuosi, kaip net mažiausi pokyčiai daro poveikį visai sistemai“, sako tyrimo bendraautoris Matthew Boyer, atmosferos mokslininkas iš Helsinkio universiteto. „Šis tyrimas rodo, kaip glaudžiai yra susiję ekosistemų procesai ir klimatas.“
Pingvinai yra ištvermingi klimato pokyčių liudininkai
Pasak Rose Foster-Dyer, jūrų ir poliarinės ekologijos tyrėjos iš Kenterberio universiteto Naujojoje Zelandijoje, pingvinai, išsivystę iš skraidančių paukščių prieš maždaug 60 milijonų metų, jau yra ištvėrę ne vieną ledynmetį ir šiltesnius laikotarpius. Archeologiniai duomenys rodo, kad prieš 4 000–2 000 metų galėjo egzistuoti pingvinams ypač palankus klimato tarpsnis[2].
Nors kai kurios rūšys, tokios kaip imperatoriškieji pingvinai, yra ypač priklausomos nuo ledo, Foster-Dyer teigia, kad jos gali būti atsparesnės nei dažnai manoma: „Jie jau išgyveno daug klimato ciklų, todėl, manau, yra prisitaikę labiau nei jiems priskiriama.“
Apie 20 milijonų pingvinų porų veisiasi didžiulėse kolonijose aplink visą Antarktidą. Kai kuriose iš jų gyvena iki milijono porų ir jos užima kelis kvadratinius kilometrus. Satelitiniai vaizdai neseniai padėjo atrasti naujų kolonijų, aptikus jų paliktus guano pėdsakus.
Nors dalis kolonijų mažėja, kitos tuo pat metu auga. Tačiau bendras klimato kaitos poveikis dėl spartaus šilimo kelia grėsmę jų buveinėms ir maisto šaltiniams.
Amoniako poveikis atmosferai: ką rodo tyrimai
2023 m. sausio–kovo mėn. mokslininkai, naudodamiesi specialia įranga netoli Argentinos Marambio bazės, matavo amoniako koncentraciją ore. Kai vėjas pūtė iš 60 000 Adelių pingvinų kolonijos pusės, užfiksuotas amoniako lygis pakilo iki 13,5 dalelių milijardui daugiau kaip 1 000 kartų aukščiau nei įprastas foninis lygis.
„Paprastai amoniaką ore labai sunku išmatuoti, ypač kai jo koncentracija tokia žema kaip Antarktidoje“, aiškino M. Boyer. Tačiau tyrėjams pavyko užfiksuoti momentą, kai vėjas ilgai pūtė iš reikiamos krypties, ir tai leido sekti, kaip dalelės formuojasi realiu laiku.
Nors amoniakas pats neformuoja dalelių, jis smarkiai paspartina procesą, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka sieros junginiai iš fitoplanktono. „Be amoniako sieros rūgštis taip pat gali formuoti daleles, bet su amoniaku šis procesas vyksta iki 1 000 kartų greičiau, kartais net dar daugiau“, sakė M. Boyer.
Kadangi Antarktidoje beveik nėra kitų dalelių šaltinių, nei augalų emisijų, nei žmogaus veiklos taršos, pingvinų guano tampa reikšmingu klimato reguliavimo veiksniu. Ir net pasibaigus veisimosi sezonui, amoniako poveikis tęsiasi: praėjus mėnesiui po pingvinų pasitraukimo, amoniako kiekis ore išliko daugiau nei 1 000 kartų didesnis už foninį.
Pasak M. Boyer, šie rezultatai gali turėti rimtų pasekmių ateities klimatui: „Jei šis šaltinis keisis, keisis ir jo klimatinis poveikis.“ Nors tyrimas nevertino tiesioginio guano poveikio temperatūrai, aišku, kad jis gali prisidėti prie debesų formavimosi, kurie turi šaldantį efektą virš vandens, bet gali sukelti priešingą poveikį virš ledo, mažindami šviesos atspindėjimą nuo baltų paviršių.
