Plintant kibernetinėms grėsmėms, Nyderlandų piliečiai perspėjami apie grynų pinigų svarbą
Nyderlandų centrinis bankas (DNB) paskelbė rekomendaciją šalies gyventojams laikyti pakankamai grynųjų pinigų, kad jie galėtų išgyventi mažiausiai tris dienas nelaimės ar ekstremalios situacijos atveju.
Ši rekomendacija susijusi su didėjančiomis geopolitinėmis įtampomis ir kibernetinėmis grėsmėmis, kurios gali paveikti šalies mokėjimo sistemas ir apriboti galimybes naudotis elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis. Centrinis bankas pataria suaugusiesiems turėti apie 70 eurų, o vaikams apie 30 eurų grynaisiais pinigais[1].
Šios atsargos turėtų būti skirtos padengti būtiniausias išlaidas per 72 valandas, įskaitant vandenį, maistą, vaistus ir transportą. DNB perspėja, kad gedimai, tokie kaip elektros tiekimo sutrikimai, bankų techninės problemos ar interneto ryšio praradimas, gali laikinai apriboti galimybes atsiskaityti įprastais būdais, todėl grynieji pinigai išlieka svarbia alternatyva.
Be to, bankas rekomenduoja turėti ne tik grynųjų pinigų, bet ir debetinę kortelę bei naudotis bekontakčiais atsiskaitymo būdais per išmanųjį telefoną ar laikrodį.

Kibernetinių grėsmių poveikis mokėjimo sistemoms
Pastaruoju metu kibernetinės atakos ir kitos technologinės grėsmės tampa vis aktualesnės visame pasaulyje, įskaitant Nyderlandus. Šios grėsmės gali paveikti finansų sektoriaus infrastruktūrą, įskaitant mokėjimo kortelių sistemas, bankomatų tinklus ir elektroninius atsiskaitymus.
Tokios atakos gali sutrikdyti sklandų pinigų srautą, sukelti finansinių operacijų stabdymą ar duomenų praradimą. DNB pabrėžia, kad auganti kibernetinių grėsmių rizika, kartu su geopolitine įtampa, yra pagrindinė priežastis raginti gyventojus būti pasiruošusiems ir laikyti grynųjų pinigų atsargas.
Šie veiksmai padeda sumažinti priklausomybę nuo elektroninių mokėjimų ir užtikrinti, kad kritinėmis situacijomis žmonės galėtų įsigyti būtiniausių prekių ir paslaugų[2].
Informuotumas stiprina atsparumą ekstremaliose situacijose
Nyderlandų centrinio banko rekomendacija yra dalis platesnio Europos Sąjungos pasirengimo planų, kurie ragina piliečius turėti bent tris dienas maisto, vandens, vaistų ir kitų būtiniausių atsargų.
Šis planas skirtas užtikrinti visuomenės pasirengimą gamtos katastrofoms, kariniams konfliktams ar kitiems nenumatytiems įvykiams. Panašūs įvykiai jau įvyko šių metų balandžio pabaigoje, kai Ispanijoje ir Portugalijoje kilo masinis elektros tiekimo sutrikimas.
Dėl to mokėjimo kortelių sistemos laikinai neveikė, o bankomatai buvo neprieinami, todėl daugelis gyventojų turėjo naudotis grynaisiais pinigais, kad įsigytų būtiniausių prekių.
Prekybininkams taip pat rekomenduojama turėti alternatyvių atsiskaitymo priemonių, pavyzdžiui, QR kodų skaitytuvus, kurie veiktų net ir esant techniniams trikdžiams.