Seimo balsavimai atskleidžia realybę: konservatorių politiką nuolat palaiko tie patys asmenys
Tam, kad Lietuvoje būtų priimamos tam tikros įstatymų pataisos, šalies biudžetas ar kiti svarbūs klausimai, už tokius pasiūlymus turi nubalsuoti Seimo dauguma. Šios kadencijos Seime karaliauja konservatoriai, tačiau jiems to nepavyktų padaryti, jei nesulauktų kitų frakcijų palaikymo.
Kas tie etatiniais tapę konservatorių draugai? Šį sykį pristatome 77.lt tyrimą, kurio metu bandyta išsiaiškinti, kokios konkrečios partijos ar pavieniai parlamentarai dažniausiai palaikė I. Šimonytės vyriausybę.
Nepaisant buvimo skirtingose partijose, šie asmenys prisidėjo prie įvairių naujovių įgyvendinimo ar net tapo pagrindine priežastimi, kodėl valdantiesiems per plauką pavyko įgyvendinti savo tikslus arba boikotuoti nepatinkančias idėjas. Siūlome įsidėmėti šias partijas bei pavardes ir kritiškai pagalvoti, kiek politikų iš tiesų atrodo kaip paklusnūs, niekada neprieštaraujantys konservatorių darbuotojai.
Parlamentarai, kurie balsavo už COVID-19 testavimą gyventojų lėšomis
2021 metų spalio 19 dieną parlamentarai nutarė, jog nuo gruodžio mėnesio darbuotojai privalės mokėti už COVID-19 testavimąsi savo lėšomis, o ne iš Ligonių kasų. Tai tapo didžiule finansine našta, kuri daugelį žmonių privertė pasiskiepyti COVID-19 vakcinomis, nors to nenorėjo. Juk galiojęs reikalavimas reguliariai testuotis reiškė, kad tai darbuotojų kišenes kas mėnesį plonino mažiausiai keliasdešimt eurų.
Išimtis testavimosi kaštams apmokėti iš Ligonių kasų buvo numatyta tik tuo atveju, jei asmuo negali skiepytis dėl tam tikrų medicininių kontraindikacijų arba yra neseniai persirgęs koronavirusu. O visi kiti vakcinuotis atsisakę asmenys privalėjo už brangius testus mokėti patys, nes taip nusprendė politikai.
Už Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 pakeitimo projektą balsavo 66 parlamentarai, du susilaikė ir vos 7 pasisakė griežtą prieš[1]. Tarp balsavusiųjų naująją pataisą palaikė visi 45 tuo metu dalyvavę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai. Tačiau jiems išsijuosusios padėjo ir Laisvės bei Liberalų sąjūdžio frakcijos.
Idėją palaikė šie Laisvės partijos nariai:
- Kasparas Adomaitis
- Aušrinė Armonaitė
- Morgana Danielė
- Ewelina Dobrowolska
- Marius Matijošaitis
- Vytautas Mitalas
- Ieva Pakarklytė
- Tomas Vytautas Raskevičius
- Artūras Žukauskas
Už pasiūlymą balsavo šie Liberalų sąjūdžio nariai:
- Virgilijus Alekna
- Juozas Baublys
- Ričardas Juška
- Arminas Lydeka
- Raimundas Lopata
- Viktoras Pranckietis
- Edita Rudelienė
- Romualdas Vaitkus
- Jonas Varkalys
Tiesa, verta paminėti, kad liberalas Andrius Bagdonas prieštaravo pataisoms, kurios privertė darbuotojus mokėti už COVID-19 testavimą iš savo kišenės. Tad nepaisant to, kad liberalai buvo gan klusniai valdančiuosius palaikę politikai, jų tarpe atsirado vienas savo nuomonę turintis politikas.
Be to, konservatorių sumanymo akivaizdžiai nepalaikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Demokratai „Vardan Lietuvos“, Darbo partija ir Lietuvos regionų partija. Jie išvis nusprendė nedalyvauti balsavime. Iš minėtųjų partijų balsavo tik du Lietuvos regionų frakcijos nariai, kurių vienas susilaikė, o kitas – balsavo prieš. Taip pat prieš sumanymą balsavo penki Lietuvos socialdemokratų partijos nariai, o vienas – susilaikė.
Seimo nariai, kurie palaikė partnerystės įteisinimą
Noras įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas Lietuvoje ypač paaštrėjo po paskutinių Seimo rinkimų. Nors iki tol šis žingsnis atrodė kaip itin tolimas ir vargiai įmanomas per artimiausius keletą metų, tačiau 2023-iaisiais viskas pajudėjo netikėta linkme. Tapo aišku, jog partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų gali tapti realybe daug greičiau nei daugelis manė, kai vietoj Partnerystės įstatymo buvo paruoštas Civilinės sąjungos įstatymo projektas.
Šis projektas numato, kad civilinę santuoką sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, atskiru susitarimu galėtų nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, taip pat paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių. Civilinės sąjungos įstatymo projektas siūlo, kad sąjungą sudarę partneriai galėtų veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srities klausimais ir gautų su sveikata susijusią informaciją.
Projektas, kuris užtikrintų galimybę Lietuvoje susituokti tos pačios lyties asmenims, buvo pateiktas balsavimui 2023 metų gegužės 23 dieną. Po to, kai balsų dauguma buvo priimtas šis projektas, iki civilinės sąjungos įstatymo įsigaliojimo teliko tik vienas žingsnis – dar vienas balsavimas. Gegužės mėnesį teigiamai balsavo 60 parlamentarų, 52 balsavo prieš, o 3 – susilaikė. Tačiau nepaisant didelio prieštaravimo, balsų dauguma laimėjo ir projektui buvo pritarta[2].
Už naująjį įstatymą balsavo didžioji dalis konservatorių, nors net jų gretose atsirado devyni prieštaraujantys ir du neturintys nuomonės. Vieningai tuo metu palaikymą išreiškė visa Laisvės frakcija, taip pat didesnė dalis Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų nariai ir trys Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai.
Partnerystės įteisinimą palaikė šie Laisvės frakcijos nariai:
- Kasparas Adomaitis
- Aušrinė Armonaitė
- Morgana Danielė
- Ewelina Dobrowolska
- Marius Matijošaitis
- Vytautas Mitalas
- Monika Ošmianskienė
- Ieva Pakarklytė
- Tomas Vytautas Raskevičius
- Artūras Žukauskas
Pritarusių Liberalų sąjūdžio frakcijos narių sąrašas:
- Virgilijus Alekna
- Andrius Bagdonas
- Eugenijus Gentvilas
- Simonas Gentvilas
- Arminas Lydeka
- Raimundas Lopata
- Edita Rudelienė
- Romualdas Vaitkus
Verta paminėti, kad Ričardas Juška ir Jonas Varkalys nusprendė nešokti pagal tą pačią dūdelę ir balsavo prieš tos pačios lyties asmenų sąjungos įstatymo projektą.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai, kurie balsavo už vienalyčių asmenų santuokas:
- Rasa Budbergytė
- Linas Jonauskas
- Gintautas Paluckas
- Julius Sabatauskas
- Algirdas Sysas
- Dovilė Šakalienė
O kalbant apie prieštaravusius socialdemokratus, projektui nepritarė Tomas Bičiūnas, Liudas Jonaitis ir Kęstutis Vilkauskas.
Pritarimą partnerystės įstatymui tuo metu išreiškė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Domas Griškevičius ir Silva Lengvinienė. Tiesa, jie buvo mažuma, nes didesnė dalis frakcijos narių balsavo prieš: Saulius Skvernelis, Linas Kukuraitis, Zigmantas Balčytis ir Rima Baškienė.
Seimūnai, balsavę už dujų akcizo įvedimą
Bene pats naujausias ir daug gyventojų pykčio sulaukęs valdančiųjų sprendimas – įvesti akcizo mokestį dujoms. Dėl to net elementarus 50 litrų dujų balionas, kurį dar daug kas naudoja maisto gaminimui ar šildymui, iš karto pabrango ~8 eurais.
77.lt primena, jog dėl šio akcizo nepasitenkinimą išreiškė ne tik paprasti gyventojai, bet ir verslininkai. Štai UAB „Jozita“ direktorius nusprendė įrašyti į kiekvieną savo degalinėse pateikiamą dujų balionų čekį, kas kaltas dėl nuo naujųjų metų smarkiai pabrangusių balionų.
Nors tuo metu kai kurie ėmė piktintis, kad degalinių tinklas platina melagienas, direktorius Jonas Jokubauskis buvo teisus savo čekiuose įvardindamas konservatorius bei kitus politikus. Juk dar praėjusiais metais seimūnai balsavo už įstatymą, pagal kurį nuo šių metų pirmos dienos įvedamas 304,10 eurų tonai akcizo mokestis suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms maisto gamybai, šildymui bei kitų būtiniausių poreikių tenkinimui. Iki tol šios dujos turėjo nulinį tarifą.
Už tokius pokyčius vieningai nubalsavo 45 TS-LKD frakcijos nariai. Iš jų susilaikyti išdrįso tik vienas. Staigiam neproporcingai didelio akcizo mokesčio įvedimui taip pat pritarė dar 23 Seimo nariai.
Kaip jau įprasta, konservatoriams vieningai pritarė 11 Laisvės frakcijos narių, taip pat 9 Liberalų sąjūdžio nariai. Pritarimą išreiškė ir du Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovai (Orinta Leiputė ir Algirdas Sysas) bei vienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys (Juozas Varžgalys)[3].
Laisvės frakcijos atstovai, pritarę akcizo įvedimui:
- Kasparas Adomaitis
- Aušrinė Armonaitė
- Morgana Danielė
- Ewelina Dobrowolska
- Marius Matijošaitis
- Vytautas Mitalas
- Monika Ošmianskienė
- Ieva Pakarklytė
- Tomas Vytautas Raskevičius
- Artūras Žukauskas
Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, kurie palaikė konservatorius:
- Virgilijus Alekna
- Andrius Bagdonas
- Eugenijus Gentvilas
- Simonas Gentvilas
- Ričardas Juška
- Raimonda Lopata
- Edita Rudelienė
- Romualdas Vaitkus
- Jonas Varkalys
Parlamentarai, kurie pasisakė už narkotikų dekriminalizavimą
Narkotikų dekriminalizavimo tema taip pat buvo itin plačiai aptarinėjama ir sukėlė daug aistrų. Žinoma, turint galvoje, jog Lietuvoje ir taip matomas vis didesnis narkotinių medžiagų vartojimas, vargu ar reikėtų dar labiau lengvinti esamas bausmes. Tačiau kai kurie politikai vis tiek aršiai gina šią temą ir mielai sutiko su mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo pataisomis.
Nors kanapių legalizavimas kol kas įstrigo ir nebuvo priimtas, tačiau tokią idėją palaikė nemažai politikų. Dar 2022 metų pabaigoje už Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus balsavo 63 parlamentarai[4].
Kaip ir buvo galima tikėtis, narkotikų dekriminalizavimą palaikė 41 konservatorius, taip pat visa Laisvės partijos frakcija (neįskaitant Ewelinos Dobrowolskos, kuri tuo metu sirgo) ir 9 Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai. Kitaip tariant, kaip ir įprasta, konservatoriai eilinį sykį ėjo koja kojon su laisviečiais ir liberalais. Beje, narkotikų dekriminalizavimo idėja patiko ir vienai socialdemokratų atstovei – Dovilei Šakalienei.
Politikai, kurie nusprendė neleisti atsiimti dalį pinigų iš 2-osios pensijų pakopos
Jau ilgą laiką auga gyventojų nepasitenkinimas papildomu pensijų kaupimu. 2-osios pensijų pakopos dalyviai skundžiasi, jog negali išsiimti savo ilgai taupytų lėšų, taip pat stebi nuostolius. Vis mažiau gyventojų žavisi mintimi apie papildomą kaupimą, nes tai jiems atrodo kaip nepatogus ar netgi nepatikimas būdas saugoti savo sunkiai uždirbamus pinigus.
Prezidentas Gitanas Nausėda jau yra teikęs siūlymą Seimui, kad gyventojai galėtų vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant. Tai būtų suteikę galimybę, užklupus nenumatytai nelaimei ar dėl kitų priežasčių, pasinaudoti bent dalimi sukauptų lėšų.
Tačiau prezidento iniciatyvos dėl pensijų kaupimo svarstymą Seime palaikė tik opozicija ir vos keli valdantieji. Parlamentarų balsai pasiskirstė panašiai, kaip visada: konservatorių nuomonę palaikė jų nuolatiniai draugai, o visiškai priešingą nuomonę išsakė likę seimūnai, kurie neturi daugumos Seime.
Už pataisų svarstymą balsavo tik viena konservatorė – Angelė Jakavonytė. 11 konservatorių buvo prieš ir 31 susilaikė. Pagal konservatorių dūdelę šokantys liberalai ir laisviečiai šį kartą taip pat atspindėjo įprastą poziciją, nors atsirado keturi liberalai (Andrius Bagdonas, Ričardas Juška, Jonas Varkalys ir Viktoras Pranckietis) ir viena laisvietė (Silva Lengvinienė), panorę išreikšti palaikymą prezidentui, o ne konservatorių nuomonei[5].
Parlamentarai, kurie sutiko stipriai padidinti savo ir valdininkų algas
Kol paprastų Lietuvos gyventojų algos kyla itin vangiai ir daugelis sunkiai suduria galą su galu, Seimo nariai su mielu noru kone dvigubai padidino savo bei valdininkų algas. Dar praėjusių metų gegužės mėnesį Seimas priėmė valstybės tarnybos reformą, kuri keičia viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką.
Už naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą su džiaugsmu balsavo 78 Seimo nariai. Kaip tikino Ingrida Šimonytė, tokia pertvarka leis į viešąjį sektorių pritraukti specialistus, mat jų algos taps konkurencingos privačiame sektoriuje siūlomiems atlyginimams. Tačiau valdantieji pamiršo paminėti, kad algos smarkiai išsipūs tik vadovams, o ne eiliniams darbuotojams.
Be to, priėmus valstybės tarnybos reformos paketą, nuo kitos kadencijos smarkiai didėja Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai. Pagal naujus skaičiavimus, Seimo pirmininko atlyginimas pakils nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų (iki mokesčių) iki 8,7 tūkst, eilinio Seimo nario alga pakils nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,2 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,7 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų[6].
Už tokius parlamentarams ypač malonius pokyčius balsavo visi dalyvavę konservatoriai. Jiems pritarė visa dalyvavusi Laisvės frakcija ir Liberalų sąjūdžio frakcija. Už atlyginimų kėlimą nubalsavo ir didesnė dalis Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narių, tad konservatoriai užsitikrino pergalę[7].
Nuolatiniai konservatorių draugai – laisviečiai ir liberalai
Priimant 2024 metų biudžetą, švietimo sektoriaus darbuotojai nesulaukė tokio didelio finansavimo, kokio reikalavo, tačiau ir vėl numatyta dosniai stiprinti gynybos sektorių. Naujausias valstybės biudžetas buvo patvirtintas todėl, jog konservatoriai sulaukė paramos iš 11 Laisvės frakcijos narių ir 12 Liberalų sąjūdžio atstovų. O iš opozicijos tokiam biudžetui pritarė tik Antanas Vinkus[8].
Tai labai gerai atspindi visą šios kadencijos Seimo elgesį. Per kelerius metus konservatoriai sulaukė klusnaus Laisvės frakcijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos palaikymo. Jie visada su džiaugsmu gelbsti konservatorius tais momentais, kai visi kiti parlamentarai pasisako prieš valdančiųjų siūlomas idėjas.
O štai opozicija dažnu atveju nepritardavo konservatoriams arba už jų idėjas balsuodavo tik pavieniai politikai. Čia didelio tam tikrų pavardžių dėsningumo palaikant konservatorius nepastebėta. Beje, teikiant įvairius pasiūlymus ir pataisas galima įžvelgti ir kitą tendenciją: valdantieji dažniausiai kategoriškai nepritarė opozicijos siūlymams. Tad akivaizdi takoskyra tarp politikų juntama abiejose barikadų pusėse.
