LRT kartelė nemažinama, vilkikai įstrigę Baltarusijoje, šildymo sąskaitos šoktelėjo iki 500 eurų
Seime tęsiantis diskusijoms dėl LRT valdysenos, darbo grupė sutarė kol kas nekeisti aukštos kartelės – generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleistas tik dviejų trečdalių tarybos narių balsais, kaip ir dabar, nors anksčiau buvo siūlymų šią ribą mažinti iki paprastos daugumos ar 7 balsų.
Tuo pat metu LRT administracija pasipriešino planams steigti naują valdybą ir didinti tarybą iki 15 narių, įspėdama apie galimą grėsmę nepriklausomumui, o situacija aptarta ir uždarame Europos Parlamento posėdyje Briuselyje.
Nepaisant to, įtampa transporto sektoriuje tęsiasi – Baltarusijoje vis dar sulaikyta mažiausiai 1071 Lietuvos vežėjų transporto priemonė, preliminariai jų gali būti iki 4 tūkst., už kiekvieną vilkiką mokant apie 120 eurų per parą saugojimo mokestį, o Vyriausybė pabrėžia, kad nuostoliai nebus kompensuojami ir atsakomybę turi prisiimti Minskas.
O štai gyventojams nerimą kelia ir augančios šildymo sąskaitos: sausio speigas išaugino elektros paklausą, dalies namų ūkių išlaidos už šildymą siekė 400–500 eurų, daugiabučiuose sąskaitos kai kur padvigubėjo, nors Šiauliuose, savivaldybei kontroliuojant šilumos ūkį ir taikant kainų „lubas“, šiluma išliko pigiausia tarp didžiųjų miestų.
Tuo tarpu šią savaitę Vyriausybė nusprendė stabdyti diskusijas dėl atsiskaitymų grynaisiais ribos didinimo – finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pareiškė, kad 5 tūkst. eurų riba lieka galioti, atsižvelgus į teisėsaugos argumentus dėl galimo neigiamo poveikio mokesčių surinkimui ir šešėlinei ekonomikai.
Anksčiau siūlyta ribą kelti iki 10 ar 15 tūkst. eurų, tačiau ministras dabar laikosi atsargesnės pozicijos. Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus taip pat teigia, kad dabartinė riba yra tinkama, o šešėlio mažinimui reikalingos kompleksinės priemonės, o ne simboliniai ribos pakeitimai.
Premjerė – apie klaidą dėl Taivano, Prezidentūra: pažeidimo nėra
Diskusijos dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo įžiebė naują įtampą tarp Vyriausybės ir Prezidentūros: premjerė Inga Ruginienė pripažino, kad Lietuva „paskubėjo“ pasirinkdama būtent tokį pavadinimą ir neatmetė galimybės jį keisti į Taipėjaus atstovybę, pabrėždama būtinybę grįsti užsienio politiką nacionaliniais interesais bei derintis prie bendros ES praktikos.
Tuo tarpu Prezidentūra atkirto, kad atstovybė nepažeidžia Vienos Kinijos politikos, nes nėra diplomatinė misija, ir ragina siekti dialogo su Pekinu. Tuo pačiu Kinija pareiškė, jog santykių normalizavimas galimas tik „ištaisius klaidas“ dėl Taivano, o pats Taivanas akcentuoja apčiuopiamą bendradarbiavimo naudą lazerių, mikroschemų ir finansų srityse, tad Lietuvoje ryškėja signalai apie galimą pragmatiškesnį kursą Pekino atžvilgiu, nors konkrečių sprendimų dėl pavadinimo keitimo kol kas nepriimta.
STT kratos pas Skvernelį ir Starkevičių, Silickienės apklausa žlugo prie STT durų
Plataus masto korupcijos tyrimas dėl galimai sistemingo kyšininkavimo Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, kuriame įtariama, kad už fitosanitarinių sertifikatų išdavimą galėjo būti surinkta apie 1,5 mln. eurų, pasiekė ir Seimą – STT atliko kratas Sauliaus Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus kabinetuose bei jų namuose, abu parlamentarai apklausiami kaip specialieji liudytojai.
Tuo tarpu K. Starkevičiaus narystė TS-LKD buvo sustabdyta, o tyrime jau figūruoja 14 įtariamųjų, per ankstesnes operacijas rasta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų ir 8 kg aukso. Tuo metu buvusi S. Skvernelio patarėja Agnė Silickienė, kuriai taip pat pareikšti įtarimai, trečiadienį atvyko į STT, tačiau jos apklausa neįvyko kilus ginčui dėl saugumo patikros procedūrų.
Premjerė Inga Ruginienė teigė apie kratas sužinojusi netikėtai, išreiškė visišką pasitikėjimą teisėsauga ir paragino politikus neskubėti su vertinimais, o politologai perspėja, kad jei įtarimai aukšto rango politikams pasitvirtintų, pasekmės galėtų iš esmės perbraižyti politinį žemėlapį.
Vasario 16-ąją – žygis Kapčiamiestyje, bet aistros verda dėl 4 tūkst. karių poligono: gyventojai reikalauja atsakymų
Kapčiamiestyje Vasario 16-ąją gyventojai rinksis į simbolinį 8 kilometrų pėsčiųjų žygį po Dzūkijos miškus, tačiau šventinę nuotaiką temdo aštrėjantys ginčai dėl planuojamo brigados dydžio karinio poligono – nors Krašto apsaugos ministerija tvirtina, kad sprendimas jau priimtas ir objektas būtinas stiprinant gynybą prie Suvalkų koridoriaus, o Seimui liks tik įstatymiškai įtvirtinti steigimo sąlygas.
Tuo tarpu vietos bendruomenė ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas kelia klausimus dėl pasirinktos gamtiniu požiūriu jautrios teritorijos, alternatyvų analizės ir poveikio regionui.
Į situaciją įsitraukė ir parlamentarai – Ignas Vėgėlė reikalauja paviešinti sprendimą pagrindžiančią analizę, o konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu žada vykti į Kapčiamiestį kalbėtis su gyventojais, pabrėždami, kad sprendimai dėl poligono negali būti priimami be tiesioginio dialogo ir aiškių atsakymų dėl galimų kompensacijų bei realaus poveikio bendruomenei.
Milane – istorinė Lietuvos ledo šokėjų 6 vieta ir riaušės gatvėse: protestai peraugo į susirėmimus, tiriamas galimas sabotažas
Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės Lietuvai įsimins ne tik dėl neramumų Italijos gatvėse, bet ir dėl istorinio sportinio pasiekimo – ledo šokėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius galutinėje įskaitoje užėmė šeštąją vietą, surinkę 204,66 balo ir pagerinę savo karjeros rekordą, o laisvojoje programoje pasiekę geriausią sezono rezultatą (121,71 balo).
Tai vienas ryškiausių Lietuvos dailiojo čiuožimo laimėjimų olimpinėse žaidynėse ir aukščiausia šalies pozicija šiose žaidynėse, vainikavusi nuo 2017-ųjų trunkančią partnerystę, pažymėtą Europos čempionato bronza Kaune bei sudėtingu keliu į olimpines žaidynes po to, kai 2022-aisiais startą sustabdė pilietybės klausimas.
Tuo pat metu Italijoje žaidynių pradžią lydėjo protestai prieš, demonstrantų teigimu, aplinkosauginę ir socialinę žalą – dalis jų Milane peraugo į susirėmimus su policija, buvo sulaikyta keli asmenys, o šalies šiaurėje fiksuoti galimai tyčiniai geležinkelių infrastruktūros pažeidimai, kuriuos valdžia sieja su galimu sabotažu. Italijos premjerė Giorgia Meloni pasmerkė smurtą ir pažadėjo sustiprintas saugumo priemones, kol tyrimai dėl riaušių ir galimų išpuolių tęsiami.
JAV spaudžia dėl taikos: Ukraina svarsto rinkimus, iš Orbano – kaltinimai Briuseliui
Vašingtonui spaudžiant Kyjivą iki gegužės vidurio pasiekti taikos susitarimą su Rusija, Ukraina svarsto kartu su galimu taikos referendumu surengti ir prezidento rinkimus, nors iki šiol Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad karo padėties sąlygomis tai neįmanoma.
Visgi, planai siejami su JAV saugumo garantijomis, tačiau ekspertai ir politikai įspėja apie rimtas rizikas demokratiniam procesui bei saugumui. Tuo metu Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas apkaltino Briuselį ir Kyjivą siekiu paspartinti Ukrainos narystę ES iki 2027 metų ir apeiti Vengrijos veto, vadindamas tai grėsme šalies suverenitetui, o „Politico“ skelbia, kad ES svarsto įvairius politinius ir institucinius būdus įveikti Budapešto pasipriešinimą Ukrainos integracijai.
Trumpas prieš Vengrijos rinkimus stojo į Orbano pusę, o Briuselis spaudžia Londoną dėl milijardų Ukrainai
Artėjant balandžio 12-osios Vengrijos parlamento rinkimams, JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai išreiškė „visišką ir galutinį palaikymą“ ministrui pirmininkui Viktorui Orbánui, išskirdamas jo griežtą poziciją migracijos ir saugumo klausimais bei primindamas glaudžius Vašingtono ir Budapešto ryšius, tuo metu kai apklausose su maždaug 35 proc. palaikymu pirmauja opozicinė „Tisza“ partija, o valdančioji „Fidesz–KDNP“ koalicija atsilieka su apie 28 proc.
Tuo pačiu Briuselyje verda diskusijos dėl 90 mlrd. eurų paskolų schemos Ukrainai, pagal kurią apie 60 mlrd. eurų būtų skirta ginkluotei, o likusi dalis – biudžeto palaikymui, o Prancūzija siūlo, kad prie mechanizmo norinti prisijungti Jungtinė Karalystė padengtų iki 10–12 proc. palūkanų kaštų (iki 2 mlrd. svarų).
Nepaisant to, Vokietija ir Nyderlandai ragina atverti schemą platesniam sąjungininkų ratui, įskaitant Londoną, kuris jau yra skyręs Ukrainai 21,8 mlrd. svarų paramos, tačiau kol kas nekomentuoja galimo finansinio įsipareigojimo pagal naująjį ES planą.
