Prezidentūra atmeta premjerės kritiką: Taivaniečių atstovybė nepažeidžia Vienos Kinijos politikos
Prezidentūra sureagavo į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Lietuvos santykių su Taivanu ir Kinija po to, aiškiai pabrėždama, kad sprendimas Vilniuje įsteigti Taivaniečių atstovybę nepažeidžia tarptautinių įsipareigojimų, nors praėjusią savaitę premjerė Inga Ruginienė tai pavadino „klaida“.
„Lietuva laikosi savo tarptautinių įsipareigojimų dėl Vienos Kinijos politikos. Taivaniečių atstovybė Lietuvoje nėra diplomatinė atstovybė, tad pažeidimų šioje srityje nematome“, – akcentuojama pateiktame Prezidentūros atsakyme[1].
Kartu Prezidentūra signalizuoja, jog dialogo su Pekinu atkūrimas galėtų būti naudingas abiem pusėms. Anot jos, diplomatinių santykių lygio atstatymas padėtų užtikrinti geresnę komunikaciją ir tarpusavio supratimą, o Lietuva turi lūkestį, kad Kinija, kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, prisidės prie JT Chartijos laikymosi ir teisingos bei ilgalaikės taikos Ukrainoje, gerbiant suverenumo ir teritorinio vientisumo principus.
Ši Prezidentūros pozicija išsakyta po to, kai premjerė I. Ruginienė viešai sukritikavo ankstesnius sprendimus Taivano atžvilgiu. Interviu naujienų agentūrai BNS Vyriausybės vadovė pareiškė, kad Lietuva, siekdama diplomatinių ir ekonominių santykių su Taivanu, „šoko prieš traukinį“, taip leisdama suprasti, jog iki šiol pasirinkta kryptis buvo pernelyg rizikinga. Premjerė taip pat užsiminė apie daromus pirmuosius, nors ir nedidelius, žingsnius ryšiams su Kinija atkurti, aiškiai nubrėždama pragmatiškesnį dabartinės Vyriausybės požiūrį į Pekiną.
I. Ruginienė Taivaniečių atstovybės įsteigimą pavadino skubotu sprendimu. Viktoriia Chorna / Seimo kanceliarijos nuotrauka
Kinija: santykių normalizavimas – tik „ištaisius klaidas“ dėl Taivano
Tuo tarpu po tokių I. Ruginienės pareiškimų, esą Taivaniečių atstovybės įkūrimas Lietuvoje buvo klaida, į tai sureagavo ir Kinija. Pekinas penktadienį pareiškė, kad dvišalių santykių normalizavimas galimas tik tuo atveju, jei Lietuva ištaisys tai, ką Kinija vadina klaidomis vystant ryšius su Taivanu. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Linas Jianas pabrėžė, kad „Kinijos durys bendravimui su Lietuva išlieka atviros“, tačiau kartu akcentavo, jog Vilnius savo deklaruojamą norą gerinti santykius turi paversti realiais veiksmais[2].
Į premjerės pasisakymus sureagavo ir Taivanas, pabrėžęs, kad nuo Taivaniečių atstovybės įkūrimo Lietuvoje abi šalys gavo apčiuopiamos naudos. Taivano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Hsiao Kuang-wei teigė, jog bendradarbiavimas lazerių technologijų, mikroschemų ir finansų srityse sustiprino ekonominius ryšius ir padidino demokratinių ekonomikų atsparumą, o atstovybės pavadinimas buvo suderintas kompromiso pagrindu.
Tuo pat metu Kinijos valstybinis leidinys „Global Times“ perspėjo, kad vien tik Lietuvos retorikos pokyčių nepakaks ir realiems santykių pokyčiams būtini konkretūs veiksmai.
Pradėta kalbėti apie santykių „atšildymą“
Kalbos apie santykių su Kinija šiltėjimą iš ministrės pirmininkės lūpų prasidėjo dar lapkričio mėnesį, kai premjerė I. Ruginienė garsiai išreiškė norą „normalizuoti santykius su Kinija techniniame lygmenyje“, pabrėždama, kad kalbama ne apie politinį suartėjimą, o apie pragmatišką, dalykinį dialogą[3].
Vyriausybės vadovė teigė, jog diplomatinis procesas jau vyksta ir tam tikruose lygmenyse susikalbėjimas su Pekinu veikia, tačiau planų keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą į Kinijai priimtinesnį variantą kol kas nėra.
Lietuvos ir Kinijos santykiai smarkiai pablogėjo 2021 metų pabaigoje, Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, po ko Pekinas pritaikė diplomatines ir ekonomines sankcijas bei sumažino diplomatinių santykių lygį, o įtampa buvo sustiprėjusi ir Lietuvai pasitraukus iš „17+1“ formato.
Dabartinės Vyriausybės programoje Kinija nebėra įvardijama kaip grėsmė, priešingai – deklaruojamas siekis atkurti diplomatinius santykius.
