Artėjant rinkimams 77 turi konkrečių klausimų taikantiems į seimą
Artėjant seimo rinkimams, politinės partijos jau paskelbė savo programas, kuriose akcentuojami svarbiausi, šalies piliečiams rūpimi klausimai.
Partijų platformos apima daugybę temų – nuo ekonomikos stiprinimo ir švietimo reformų iki sveikatos apsaugos ir klimato kaitos politikos.
Tiek politinės partijos bendrai, tiek patys kandidatai individualiai siekia pateikti konkrečius pasiūlymus bei sprendimus, kurie atitiktų įvairių visuomenės grupių interesus.
Dauguma partijų taip pat išsamiai detalizuoja savo planus ir strategijas patys, pristatydami juos viešose diskusijose ir susitikimuose su rinkėjais, skatindami aktyvų dialogą dėl Lietuvos ateities krypties.
Savo planais partijos dalijasi ir su žiniasklaida. Tačiau nors viešai pristatytos partijų programos ir idėjos dažniausiai gali skambėti itin patraukliai, 77.lt nusprendė į partijų pažadus pažvelgti giliau.
Artėjant spalio 13-ąją vyksiantiems rinkimams į Lietuvos Respublikos seimą ir siekiant susidaryti tikslesnį vaizdą dėl partijų pozicijų konkrečiais klausimais, portalas 77.lt pasidomėjo, ką gi, perrinkimo ar išrinkimo atveju kitoje kadencijoje veiktų į valdžią besiveržiančios partijos. Šiandien skaitytojams pristatome Laisvės partijos planus.
Ar planuojate sumažinti PVM maisto produktams? Ką dar siūlote, kad būtiniausios prekės, tokios kaip maistas būtų prieinamesnės žmonėms?
Ilguoju laikotarpiu PVM lengvata maisto produktams neveiks ir nesumažins jų kainos. Skurdo problemas būtina spręsti taikant socialinės ir darbo politikos priemones – išmokas, pašalpas, pensijas, plečiant galimybes kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, kad lengviau būtų rasti geriau apmokamą darbą. Siūlome, kad įmonės su profesinėmis mokyklomis ir Užimtumo tarnyba glaudžiau bendradarbiautų rengdamos darbo rinkai aktualias mokymo programas.
Koks Jūsų požiūris į dabartinius akcizus degalams? Ar planuojate juos mažinti?
Valdžia turi pateikti aiškų kelerių metų akcizų politikos planą, tačiau jų mažinimas artimiausiu metu mažai tikėtinas dėl augančių valstybės biudžeto išlaidų.
Kokių priemonių imsitės, kad Lietuvos jaunimas neišvyktų iš Lietuvos?
Tęsime darbus, kad Lietuvos ekonomika, darbo vietos ir atlyginimai dar sparčiau augtų (taip pat ir regionuose, ne tik Vilniuje). Per mūsų kadenciją VDU Lietuvoje pakilo nuo 1429 iki 2149 Eurų. Emigracija vyksta dėl to, kad dalis žmonių tiesiog nemato čia vietos kurti savo gerovę, todėl turime suteikti daugiau galimybių verslui ir inovacijoms, aktyviau dirbti pritraukdami investicijas, būti reiklesni šeimoms reikalingų viešųjų paslaugų kokybei.
Kokių priemonių imsitės gimstamumui Lietuvoje didinti? Ar ir kaip remsite jaunas šeimas?
Esminis dalykas, siekiant didesnio gimstamumo yra kuo geresnių sąlygų auginti vaikus sudarymas: a) didesnis nuosavo, erdvaus būsto prieinamumas; b) švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų prieinamumo didinimas (daugiau naujų mokyklų ir darželių, ); c) lankstesnių darbo sąlygų garantijos tėvams, kad jie galėtų iš vienos pusės neprarasti įgūdžių išeidami priežiūros atostogų, o iš kitos – turėti ir vėlesniuose etapuose daugiau galimybių praleisti laiko su vaikais. Visa tai kartu kompleksiškai kurs bendrą požiūrį visuomenėje, kad vaikams auginti yra sudarytos geros sąlygos.
Kokių priemonių imsitės, kad nemokamas mokslas Lietuvoje iš tikrųjų būtų nemokamas kaip nurodyta Konstitucijoje?
Mokyklose problemos su vadovėliais, dalis moksleivių juos turi pirkti patys. Eduka – naudojama valstybinėse mokyklose, bet už ją susimokėti turi kiekvienas mokinys. Ar planuojate imtis priemonių prieš įvairias „rinkliavas“ mokyklose – spausdintuvams, klasių perdažymams?
Būtina atverti detalius švietimo finansų duomenis, kad matytume, ar mokyklos su jais efektyviai tvarkosi. Šiuo metu duomenys apie švietimo išlaidas per daug apibendrinti ir išblaškyti skirtingose ataskaitose. Siekiant skaidrumo ir efektyvesnio švietimo finansų panaudojimo, būtina patogiai atverti detalius finansavimo duomenis, kur būtų galima matyti kiekvienos mokyklos mokinių, mokytojų ir kito personalo skaičių, kiek lėšų skiriama pagal atskirus finansavimo šaltinius ir pan.
Kokių priemonių imsitės Lietuvos miškų išsaugojimui? Ar pritariate, kad reiktų įpareigoti miškus iškirtusius fizinius ir juridinius asmenis juos atsodinti lygiaverčiais medžiais?
Pertvarkysime valstybinių miškų tvarkymo politiką, kad saugomose teritorijose ir prie miestų būtų taikoma naujos kartos miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų, augtų dėmesys kitoms miškų naudoms.
Ankstesni Laisvės partijos teiginiai ir darbai
Laisvės partija pastarosios kadencijos metu siekė įgyvendinti keletą kontroversiškų iniciatyvų, kurios sukėlė daug diskusijų ir ne visuomet sulaukė palaikymo. Vienas iš svarbiausių jų projektų buvo Partnerystės įstatymas, kurį partija stengėsi priimti Seime. Nepaisant pastangų, įstatymas vis dar laukia paskutinio balsavimo, o dabartinėje Seimo sudėtyje jis, tikėtina, nebus priimtas dėl skeptiško valdančiosios daugumos ir opozicijos narių požiūrio.
Taip pat buvo siūloma Baudžiamojo kodekso (BK) 151 straipsnio pataisa, kurią pristatė Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė. Ji siūlė, jog norintys lytiškai santykiauti asmenys, turėtų gauti aiškiai išreikštą laisvanorišką sutikimą seksui. Priešingu atveju asmenims grėstų areštas ar net laisvės atėmimas iki trejų metų. Ši pataisa sukėlė daug prieštaringų vertinimų tiek visuomenėje, tiek Seime.
Kita Laisvės partijos iniciatyva buvo kanapių dekriminalizavimas. Po svarstymo Seime buvo pritarta daliai įstatymo pataisų, pagal kurias už nedidelius kanapių kiekius be tikslo platinti būtų taikoma administracinė atsakomybė vietoje baudžiamosios. Tačiau platesnis kanapių dekriminalizavimo projektas nesulaukė pakankamo palaikymo.
Laisvės frakcija seimui dar anksčiau teikė projektą, kuriuo buvo siūloma perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą. Visgi šiam projektui palaikymo seime neužteko.
Kalbant apie kitus aspektus, Laisvės partijos nariai taip pat pasisakė dėl ekonomikos ir mokesčių sistemos. Neseniai ekonomikos ir inovacijų ministrė, „laisvietė“ Aušrinė Armonaitė teigė, jog nerimauja dėl to, kad nuolatiniai pokyčiai mokesčių sistemoje gali sutrukdyti tolesniam Lietuvos ekonomikos augimui[1].
„Toliau aš matyčiau, kad su mokesčiais jau reikėtų sustoti, nes buvo pakeltas ne tik pelno mokestis, buvo pakelti ir akcizai. Ekonomika auga, šiemet 2,2 proc. kitais metais prognozuojama 2,8 proc. Nesugadinkime to – finansuoti gynybą galime iš ekonomikos augimo, iš geriau surenkamo biudžeto, taip pat iš skolintų lėšų“, – sakė ji.
Kalbant apie būtinybę užtikrinti, kad jauni žmonės liks Lietuvoje, A. Armonaitė, kalbėdama apie ekonomikos ir inovacijų ministerijos remiamą programą „BringTogether Lithuania“, kurios metu Lietuvoje šešias savaites stažuojasi Lietuvos diasporos jaunimas, sakė, kad programa yra itin svarbi ne tik siekiant užauginti Lietuvos ambasadorius, bet ir skatinant užsienio lietuvius grįžti į Lietuvą[2].
Partija taip pat yra pasisakiusi už įsipareigojimą išplėsti neformaliojo vaikų ugdymo krepšelį ir sudaryti galimybę valstybei finansuoti 3 metų ir vyresnių vaikų būrelius.
Aplinkosaugos fone, Laisvės partija pritarė Nacionaliniam susitarimui dėl miškų. Dokumentas deklaruotų bendras nuostatas dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypčių, atsakytų į klausimus, kaip turėtų būti ūkininkaujama saugomų teritorijų ir kituose miškuose, kartu užtikrinant medienos sektoriaus aprūpinimą žaliava.
Vis tik kai praėjusiais metais viešojoje erdvėje kilo diskusijos dėl liberalų aplinkos ministro Simono Gentvilo ir jo vadovavimo metu sparčiai kertamų miškų, Laisvės partijos frakcija paskelbė kviečianti „ant kilimo” ministrą ir reikalavo pasiaiškinti dėl klimato kaitos metu kertamų miškų.
Primename, kad kiekvienos partijos seimo rinkimų programą galima rasti oficialiame Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) leidinyje.
Lietuvos seimo rinkimai įvyks šių metų spalio 13 dieną.
