Skandalingasis įstatymo projektas jau Seime
Ketvirtadienį parlamentarė, Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė pristatė Baudžiamojo kodekso (BK) 151 straipsnio įstatymo pakeitimą ir jį įregistravo Seime.
Ateityje parlamente svarstytini pokyčiai reikštų, jog norintys lytiškai santykiauti asmenys, turėtų gauti aiškiai išreikštą laisvanorišką sutikimą seksui. Kitu atveju, grėstų areštas ar net laisvės atėmimas iki trejų metų.
Pateikto įstatymo projekto iniciatoriai teigia, jog jo tikslas yra efektyvesnė seksualinių nusikaltimų aukų apsauga, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką, į ją įtraukiant sutikimo sąvoką.
Anksčiau parlamentarių M. Danielės bei Ievos Pakarklytės siūlytas įstatymo pakeitimas sukėlė aštrias diskusijas visuomenėje.
Politikai, visuomenėje žinomi asmenys ir eiliniai internautai tuomet pokštavo, jog prieš lytinius santykius su savo sutuoktiniu ar partneriu, bus priversti užsukti į notaro biurą ir savo sutikimą įtvirtinti teisiškai.
Iniciatorė kalba apie laisvos valios įvertinimą
Idėjos iniciatorė M. Danielė spaudos konferencijoje „Sutikimas seksui – kartą ir visiems laikams: štai, ką turime žinoti“ kartu su specialistais ir teisininkais pristatė Baudžiamojo kodekso (BK) 151 straipsnio įstatymo pakeitimą[1].
„Šiandien labai džiaugiuosi, kad pagaliau žengėme žingsnį kartu su kitomis Europos šalimis ir įregistruojame, jau tikrai galiu drąsiai sakyti, garsiąją 151 straipsnio apie vertimą lytiškai santykiauti formuluotę. Registruojame korekciją šitam straipsniui“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji[3].
Įstatymo projektu siūloma papildyti BK 151 str. 1 dalį, numatant, kad privertimas lytiškai santykiauti, be nusikalstamos veikos požymių, yra ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu.
Aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą. Laisvanoriškas sutikimas taip pat suprantamas kaip sutikimas dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose laisva valia.
Siekiama apsaugoti aukas
Kalbėdama apie dabartinį teisės aktą, parlamentarė teigė, jog BK išsamiai reguliuoja prievartinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau į nė vieno iš jų aprašymus nėra įtraukta „sutikimo“ sąvoka.
„Šiuo metu keliamos teisėkūros iniciatyvos, kuriomis šalys siekia įtraukti sutikimo lytiškai santykiauti sąvoką į savo baudžiamuosius įstatymus, atspindi sutikimu grįstą teisėkūros modelį. Sutikimo sąvoka įstatyme prisideda prie naujo seksualinių nusikaltimų suvokimo visuomenėje – visų pirma, kad pastarieji gali būti vykdomi nenaudojant fizinio smurto ar aukai aktyviai nesiginant, pavyzdžiui, dėl psichologinio šoko būsenos, pasireiškiančios sustingimu“, – teigia pataisos iniciatorė[3].
Pasak „laisvietės“, inicijuojami pokyčiai galėtų paskatinti seksualinių nusikaltimų aukas pranešti apie jų atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus.
Pagal dabartinį BK 151 straipsnį, Lietuvoje registruojama tik vienetai nusikaltimų, kuriuose neminimas konkretus, su fizinio smurto panaudojimu nesusijęs vertimas santykiauti.
„Tai tik dar kartą parodo, kad minimas straipsnis neveikia taip, kaip turėtų. Tai, kad seksualinių nusikaltimų aukos nesikreipia pagalbos, lemia ir sistemos spragos – nėra valstybės garantuojamos specializuotos pagalbos, o egzistuojanti teisinės pagalbos sistema labiau primena atgrasymo sistemą, kai seksualinį smurtą patyrusi moteris patiria antrinį traumavimą teisėsaugos ir medicinos įstaigose“, – sako Laisvės frakcijos narė M. Danielė[4].
Parlamentarė nesupranta kolegų pokštų
Priėmus įstatymo projektą tikimasi sustiprinti prevencinį BK poveikį ir atgrasyti asmenis nuo seksualinių nusikaltimų darymo. M. Danielės teigimu, vertinant, ar buvo padarytas nusikaltimas, būtų įrodinėjamas kitas aspektas nei iki šiol.
„Jeigu anksčiau teismai žiūrėjo, ar auka pakankamai aiškiai pasipriešio, reiškė nepritarimą, klykė, tai dabar teismas aiškintųsi, ar buvo duotas sutikimas tiems veiksmams, ar jis buvo visoje situacijoje, ir ar jis buvo aiškus. Tai nepanaikina jokios nekaltumo prezumpcijos“, – kalbėjo Seimo narė[5].
M. Danielė paminėjo ir viešojoje erdvėje paplitusius juokelius apie notarus ir pabrėžė, kad pasiūlymo esmė yra laisva valia.
„Kai aiškinamės, ar yra sutikimas, tai jis turėjo būti duotas ne prašant, ne spaudžiant, ne įkalbinėjant, ne grasinant. Iš principo jis turėjo būti duotas laisva valia. Nebūtinai žodžiu, bet turėjo būti sąlygos, kad tai buvo laisvas žmogaus sutikimas“, – teigė ji.
M. Danielė akcentuoja, kad tokį sutikimo modelį galima rasti Europos Tarybos Konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo. Sutikimo svarbą taip pat pabrėžia Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas.
Dabartinio BK nepakanka
Dabartiniame Lietuvos BK 151 straipsnyje yra numatytas privertimas lytiškai santykiauti, kuris apibūdinamas per konkrečius, su fizinio smurto panaudojimu nesusijusius, veiksmus. Laisvės partijos narių iniciatyva siekiama papildyti BK 151 str. 1 dalį.
BK 151 str. įstatymo pakeitimas yra parlamentarių M. Danielės ir Ievos Pakarklytės paskelbto apsaugos nuo seksualinio smurto paketo paskutinioji dalis.
Anksčiau Laisvės frakcijos narės registravo pasiūlymą dėl papildomų 400 tūkst. eurų biudžete, kurie būtų skirti nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims, taip pat, ir atvykusiems iš Ukrainos.
Lapkričio pradžioje Seimas pritarė ir I. Pakarklytės pateiktai rezoliucijai dėl Rusijos kariuomenės vykdomų seksualinių nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo, atsakingų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir pagalbos nukentėjusiems.
Europoje analogiški įstatymai jau galioja, Lietuvoje jie lieka nesuprasti
Dalyje Europos šalių panašūs įstatymai jau galioja. Laisvo sutikimo seksui aspektas į teisės aktus įtrauktas Belgijoje, Kipre, Kroatijoje, Liuksemburge, Maltoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Airijoje, Islandijoje, Švedijoje, Graikijoje, Danijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje.
Nyderlandai tokią teisėkūros iniciatyvą svarsto šiuo metu.
Vis tik Lietuvoje šis siūlymas sukėlė ypač audringą visuomenės reakciją. Internautai socialinėje erdvėje kaip mat ėmėsi dalintis lytinio akto sutikimo raštais, spekuliuoti, ar sutikimą seksui reikės gauti ir iš savo sutuoktinio.
Seimo narių iniciatyvos poreikiu nėra įsitikinęs ir teisės ekspertas Remigijus Merkevičius. Jis pabrėžia, kad bet kokie žodžiai ir veiksmai yra abstraktūs ir neapsaugos nuo seksualinio smurto:
„Ką reiškia, žmogus turėtų aiškiai išreikšti žodžiu valią? Tai suponuojamas ginčas. Vienam atrodys, kad žodžiu išreiškė valią, kitam – kad ne. Jeigu galima prie Baudžiamojo kodekso nelįsti, prie jo reikia ir nelįsti. Kuo jame daugiau vertinamųjų sąvokų, tuo mažesnis įstatymo veikimas“, – svarsto advokatas[6].
