G. Landsbergis vėl panikuoja: skaičiuojame valandas iki karo

Pasaulio ekonomikos forume (WEF) – G. Landsbergio perspėjimai apie artėjantį karą

Šveicarijoje, Davose šiuo metu vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume (WEF) ir jo renginiuose dalyvauja ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Viešėdamas ten, pastarasis davė interviu JAV žiniasklaidos kanalui „Bloomberg“. Interviu metu, Lietuvos diplomatijos vadovas kalbėjo apie geopolitinę situaciją pasaulyje bei regione, taip pat, apie tai, kaip ją paveiks artėjantys JAV prezidento rinkimai.

Analizuodamas galimybę, kad Amerikos prezidento poste vėl atsidurti gali respublikonas Donaldas Trumpas, potencialiai galintis iš Europos išvesti savo pajėgas, G. Landsbergis suskubo gąsdinti dėl tokio ėjimo rizikos ir artėjančio karo.

„Europai, kokia ji šiuo metu yra, gresia didelis pavojus ir mes tikrai skaičiuojame valandas iki kito Rusijos eskalacijos etapo“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis^[1].

Dėl Europos saugumo ateities, visų akys krypsta į JAV

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kaip gali keistis JAV įsipareigojimas užtikrinti Europos saugumą. Tokias kalbas skatina artėjantys JAV prezidento rinkimai, kuriuose triumfuoti gali D. Trumpas, garsėjantis savo politika, jog pirmiausia dėmesys telkiamas turi būti būtent į Ameriką, ne į partnerius.

Europos pareigūnai, tarp kurių akivaizdžiai yra ir G. Landsbergis, nerimauja, jog JAV gali nutraukti pagalbą Kijevui arba net bandyti pasitraukti iš NATO.

Tokiu atveju Europai nuo grėsmių jau reikėtų apsiginti pačiai, tačiau regionas ištisus dešimtmečius gynybai skyrė per mažai lėšų ir vargu, ar galėtų savarankiškai atremti realią ataką.

Nors NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai kalbėjo apie Aljanso svarbą ne tik Europai, bet ir JAV, net ir Ameriką vis dar valdant Joe Bidenui, Kongrese niekaip nepavyksta susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai.

Suprantama, kad taip kyla abejonės dėl JAV įsipareigojimo remti tiek Ukrainą, tiek Europą, ypač valdžios pasikeitimo atveju. Vis dėlto, bauginantys G. Landsbergio pareiškimai taip pat šokiruoja. Net pasaulinėje žiniasklaidoje jis nevengia kalbėti apie karą, kuris tariamai prasidėti gali jau bet kurią minutę.

„JAV diskusijos dėl pagalbos Ukrainai nepakankamai atspindi Rusijos karo keliamą pavojų Amerikos interesams. Jei Ukrainai nepavyks sulaikyti Rusijos, šį darbą turės atlikti kiti. Visi regione užduoda sau klausimą: „kas gi turės tai padaryti?“, – kalba Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergis pažymi, kad nors JAV pajėgos žemyne vis dar yra labai svarbios Europos saugumui, Europa taip pat turi imtis aktyvesnių veiksmų savo saugumui užtikrinti.

Vis dėlto, jis kritiškai vertino tuos sąjungininkus, kurie riboja savo paramą Ukrainai ir teigia, kad taip jie tik rizikuoja eskaluoti karą su branduoline galia.

„Tai verčia tokias šalis kaip Lietuva klausti, koks būtų atsakas, jei Rusija užpultų NATO šalį. Klausimas būtų toks: „ar esate pasirengę pradėti branduolinį karą dėl tos ar kitos šalies?“, – JAV žiniasklaidai kalbėjo G. Landsbergis.

Karu G. Landsbergis gąsdina nebe pirmą kartą

Lietuvos užsienio reikalų ministras jau ne pirmą kartą kalba apie neva nenumaldomai artėjančią karo grėsmę.

Dar praėjusių metų pabaigoje Lietuvos žiniasklaidai jis teigė, kad mūsų valstybei reikia permąstyti šalies nacionalinio saugumo koncepciją: esą Rusija atsigauna ir jau telkia resursus kovai prieš Lietuvą bei NATO^[2].

„Matome, kad Rusija karą pradėjo su 200 tūkst. kareivių, kurie buvo sutelkti prie Ukrainos. Šiandien Rusija turi mažiausiai du kartus daugiau. Jų apie kariuomenės reformą paskelbti planai, panašu, atitinka tikrovę. Tai nėra jų tradicinė propaganda. Karinė reforma yra nukreipta prieš NATO ir mus“, – 2023 m. lapkritį kalbėjo G. Landsbergis.

Jis teigė suprantantis, kad tokie jo žodžiai yra bauginantys, tačiau sakė, kad kitaip apibūdinti Lietuvos situacijos negali.

„Geografiškai esame arčiausiai karo, istoriškai – esame patyrę tų pačių jėgų okupaciją. Nesustabdyta Rusija tęs savo kovą“, – teigė G. Landsbergis. 

Dėl to, užsienio reikalų ministras ragino iš naujo įvertinti Lietuvos saugumo koncepciją.

„Aš manau, kad Lietuva privalo aktyviai galvoti apie saugumo koncepcijos ir saugumo piramidės, kuri pastatyta prieš 30 metų, pokyčius“, – sakė ministras.

Jis taip pat pažymėjo, kad kalbant apie NATO rytinį flangą ir Lietuvą bei regiono saugumą, nežinomųjų liko nedaug. Neaišku tik tai, kada galiausiai susidursime su grėsme.

„Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimtmetis, gal penkeri metai, gal keleri metai. Man yra labai sunku pasakyti. Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug“, – teigė G. Landsbergis, kalbėdamas apie neva neišvengiamą karą, kuris jau bet kurią akimirką užklups Lietuvą.

Tokios ministro mintys Lietuvoje buvo įvertintos prieštaringai. Dalis visuomenės iš tiesų sunerimo, tačiau kai kurie piliečiai ir politikai tokius komentarus vertino kaip rinkiminio laikotarpio kalbas.