A. Širinskienė ir kiti politikai mano, kad LRT įstatymo nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) laukia neramios dienos, nes dalis Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą. 37 politikai nori, jog Konstitucinis Teismas ištirtų, ar LRT įstatymo nuostatos ir kiek jų pagrindu nėra nustatoma veiksminga, nepriklausoma visuomeninio transliuotojo kontrolės sistema, neprieštarauja Konstitucijai. Pasak prašymą pasirašiusių seimūnų, tai gali prieštarauti Konstitucijos 25 ir 46 straipsnių nuostatoms, teisinės valstybės principams ir iš Konstitucijos kylančiai visuomeninio transliuotojo ypatingai konstitucinei misijai. Prašymą pasirašė asmenys, priklausantys opozicinėms Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Darbo partijos frakcijoms, demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei.
37 politikus Konstituciniame Teisme atstovaus Seimo narė Agnė Širinskienė. Jos teigimu, Konstitucinis Teismas savo praktikoje akcentuoja, kad pagal Konstituciją reguliuojant visuomeninio transliuotojo veiklą, turi būti nustatytas toks jo veiklos kontrolės modelis, kuris ne tik suteiktų valstybei galimybę efektyviai kontroliuoti, kaip visuomeninis transliuotojas įgyvendina savo konstitucinę misiją ir naudoja skirtus išteklius jai įgyvendinti, bet ir tai, kaip dabartinė visuomeninio transliuotojo kontrolė yra suderinta su visuomeninio transliuotojo misija ir jo nepriklausomybe, kylančia iš Konstitucijos 25 straipsnio. A. Širinskienė sako[1]:
„Taigi, konstitucinis nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklos veiksmingos kontrolės modelis apima ne tik vidinę, bet ir išorinę jo veiklos kontrolę. Tokia yra Teismo jurisprudencija. Mūsų, 37 Seimo narių, įsitikinimu, dabartinės LRT įstatymo normos neįtvirtina tokios visuomeninio transliuotojo kontrolės, kurio poreikį akcentuoja Konstitucinio teismo formuluojama doktrina.“
Taip pat, pagal ją, dabartinis nacionalinio transliuotojo finansų kontrolės modelis nėra suderintas su Europos Komisija (EK). Dėl to jis nesilaiko EK nustatytų valstybės pagalbos taisyklių, nes LRT esmėje atskaitinga pati sau ir neturi nepriklausomos išorinės kontrolės institucijos, skirtingai nei kitų šalių visuomeniniai transliuotojai. O tai vis labiau apriboja kitų žiniasklaidos priemonių konkurenciją ir iškreipia rinką, sukeliant dar daugiau problemų su žiniasklaida.
Kitais metais iš valstybės biudžeto LRT gaus daugiau nei 60 mln. eurų
Kalbėdama apie įžvelgtą problemą, A. Širinskienė priminė, jog LRT gauna didžiules lėšas tiesiai iš Lietuvos biudžeto ir toji suma kasmet auga. Pavyzdžiui, kitais metais LRT gaus net daugiau nei 60 mln. eurų, tad yra itin svarbu, jog šie pinigai būtų panaudoti teisingai bei skaidriai. Seimo narė teigia:
„Svarbu tai, kad mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas specialiai LRT misijai įgyvendinti būtų tinkamai kontroliuojamas, remiantis ne tik nacionaline teise, bet ir užsienio šalių praktika, Europos Komisijos taisyklėmis. Tad Lietuva nebeturėtų delsti ir turėtų nustatyti tinkamus kontrolės mechanizmus, paremtus gerąja praktika, ir tai įtvirtinti nacionaliniuose teisės aktuose.“
Pagal A. Širinskienę, yra aišku, kad LRT, gaunanti finansavimą iš valstybės už specialią misiją, turi turėti veiksmingą išorinę kontrolę, kuri leistų reikalauti veikti tik misijos ribose ir užtikrinti, kad už teikiamas paslaugas būtų sumokėta tiek, kiek reikia misijai įgyvendinti. Kontrolė turi būti reguliari ir leisti taikyti sankcijas, kai nustatomi veiklos pažeidimai. Be to, kontrolės įgyvendinimo institucijos turi turėti įrankius nurodyti atsisakyti mokėti už paslaugas, kurios nėra suteiktos arba padengti išlaidas, jei jos yra neracionalios. Lietuvoje to neturime, todėl dabartinis LRT finansavimo modelis ne tik pažeidžia ES reikalavimus, bet ir, pagal skundą pasirašiusių Seimo narių nuomonę, neatitinka Konstitucijos.
Seimas jau bandė tirti LRT veiklą, tačiau tai prieštaravo Konstitucijai
Tai ne pirmas kartas, kai siekiama tirti LRT veiklą. 2018 metais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iniciatyva buvo sudaryta laikinoji komisija, kad būtų atliktas LRT valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinis tyrimas[2]. Tuo metu projektą irgi pristatė ne kas kitas, o Agnė Širinskienė, kuri peikė LRT nenorą pateikti reikiamus dokumentus ir abejotiną finansinę veiklą.
Tiesa, vėliau Konstitucinis Teismas nustatė, jog Seimo nutarimas sudaryti laikinąją komisiją LRT valdymo, finansinei ir ūkinei veiklai tirti prieštaravo Konstitucijai[3]. Ar kažkas panašaus gali nutikti ir su dabartiniu skundu, kol kas nėra aišku. Tačiau LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė jau suskubo tikinti, kad iš to, ką mato viešojoje erdvėje, skundas nėra pagrįstas faktais[4]:
„Daugelis pasirašiusiųjų skundą praeitoje kadencijoje buvo valdančioje daugumoje, priėmusioje naująjį LRT įstatymą, kuriuo buvo sustiprintas LRT valdymas, atskaitomybė ir įvairūs kontrolės mechanizmai. Dalis šių Seimo narių dalyvavo darbo grupėje, rengusioje šį įstatymą.
Atkreipiame dėmesį, kad Europos Komisija yra atmetusi komercinės žiniasklaidos skundą dėl LRT finansavimo modelio. Konstitucinis Teismas jau ne kartą yra pasisakęs LRT valdymo ir finansavimo klausimais. Tikimės, kad šis skundas netaps dar vienos kampanijos, siekiančios pakirsti LRT nepriklausomumą, pradžia.“
