Peteris Leydenas siūlo priešingą scenarijų nei DI katastrofos prognozuotojai
„Big Think“ publikuotame tekste technologijų futuristas Peteris Leydenas pateikia optimistinį 2050 m. pasaulio scenarijų. Tai nėra oficiali prognozė ar mokslinis tyrimas – tai autoriaus ateities vizija, kurioje dirbtinis intelektas, švari energetika ir bioinžinerija per 25 metus padeda spręsti dalį didžiausių dabartinių problemų.[1]
P. Leydenas rašo iš įsivaizduojamos amerikietės, gyvenančios 2050 m., perspektyvos. Ji žvelgia atgal į 2025–2035 m. laikotarpį ir apibūdina jį kaip sunkiausią, bet kartu labiausiai netikėtą pirmąjį permainų dešimtmetį. Autorius savo būsimą knygą „The Great Progression: 2025 to 2050“ pristato kaip alternatyvą DI „pasaulio pabaigos“ naratyvams.
Teksto centre yra idėja, kad bendrosios paskirties technologijos – pirmiausia DI, švari energetika ir bioinžinerija – gali sukurti naują produktyvumo, ekonomikos augimo ir gyvenimo kokybės šuolį. P. Leydenas teigia, kad šios technologijos jau turi infrastruktūrinį pagrindą, nes skaitmeninė revoliucija jį kūrė apie 40 metų.
2025–2035 m. DI smūgis pirmiausia paliestų išsilavinusius žinių darbuotojus
P. Leydeno scenarijuje pirmasis DI dešimtmetis nėra ramus. Autorius pabrėžia, kad ekonominis sukrėtimas pirmiausia paveiktų išsilavinusius žinių darbuotojus, kurie anksčiau dažnai buvo apsaugoti nuo skaudžiausių technologinių ir pramoninių virsmų, tokių kaip gamybos nykimas JAV „Rūdžių juostoje“.
Šis spaudimas, pasak autoriaus, greitai taptų politiniu klausimu, nes paliestų aukštesniąją vidurinę klasę ir ypač jos vaikus. Dalis visuomenės bandytų stabdyti DI perėjimą, o anti-DI arba platesnis anti-technologinis judėjimas kiltų tiek iš kairės, tiek iš dešinės politinio spektro pusės.
Vis dėlto P. Leydenas teigia, kad dauguma amerikiečių galiausiai priimtų DI kaip centrinę XXI a. gyvenimo technologiją. Jo scenarijuje DI naudojimas darbo vietose padidintų darbuotojų produktyvumą, o platesnis technologijos pritaikymas pakeltų bendrą ekonomikos produktyvumo lygį iki istorinių aukštumų.
DI startuoliai, švari energetika ir robotai galėtų pakeisti darbo rinkos logiką
Autoriaus vizijoje didelį vaidmenį atliktų DI pagrindu kuriami startuoliai. Jie perimtų didžiųjų technologijų bendrovių sukurtas galimybes ir pritaikytų jas siauresnėse ekonomikos bei visuomenės srityse. Tai sukurtų naują verslumo bangą ir sugertų dalį jaunų darbuotojų, kurie bijotų, kad senosios bendrovės nebesamdys pradedančiųjų specialistų.
P. Leydenas taip pat teigia, kad DI virsmas nebūtų atskiras nuo švarios energetikos plėtros. Jo scenarijuje šios dvi kryptys viena kitą sustiprintų: DI didintų produktyvumą, o švarios energijos technologijos prisidėtų prie ilgalaikio turto kūrimo ir ekonomikos augimo.
Svarbi autoriaus mintis – žmonės nebūtų masiškai „nurašyti“. Jo vertinimu, stipri ekonomika ir augimo mąstysena paskatintų įmones naudoti universalesnę žmonių darbo jėgą, o ne trumpalaikiams kaštų mažinimams rinktis masinį atleidimą. P. Leydenas formuluoja tai kaip darbo perskirstymą: kol lieka problemų ir galimybių, technologijų pakeisti žmonės gali būti nukreipti į naujus uždavinius.
2050 m. scenarijuje atsiranda asmeniniai DI mokytojai ir pigesnė individualizuota medicina
Vienas ryškiausių P. Leydeno 2050 m. vaizdinių – švietimo sistema, kurioje kiekvienas mokinys turi asmeninį DI mokytoją. Autorius teigia, kad tai, kas anksčiau buvo reta ir brangi individualaus korepetitoriaus patirtis, DI dėka galėtų tapti pigu ir plačiai prieinama.
Tokio modelio nauda, pagal šį scenarijų, labiausiai pasiektų vaikus iš socialiai silpnesnių šeimų ir rajonų. P. Leydenas rašo, kad DI švietimo modelis iki 2050 m. galėtų būti ištobulintas ir išplėstas ne tik išsivysčiusiose valstybėse, bet ir besivystančiame pasaulyje.
Sveikatos apsaugoje autorius prognozuoja dvigubą virsmą: DI suteiktų kiekvienam pacientui individualaus gydytojo dėmesį už daug mažesnę kainą, o genetikos ir biologijos proveržiai pastūmėtų mediciną personalizuoto gydymo link. P. Leydenas net teigia, kad iki 2050 m. pasaulis galėtų priartėti prie gebėjimo užkirsti kelią, valdyti arba išgydyti beveik visas ligas, tačiau tai išlieka jo optimistinės vizijos dalis, o ne įrodytas faktas.
Būstų įperkamumą ateities scenarijuje grąžintų robotai ir autonominiai automobiliai
P. Leydeno tekste būsto krizės sprendimas siejamas su dviem technologiniais pokyčiais. Pirmasis – statybose plačiai naudojami universalūs robotai, kurie padidintų našumą ir sumažintų statybos kaštus.
Antrasis pokytis – bendrai naudojamos autonominės transporto priemonės. Autorius teigia, kad žmonėms atsisakius individualios automobilio nuosavybės, miestai galėtų paversti automobilių stovėjimo aikštelėms skirtą žemę gyvenamuoju būstu. Taip padidėjusi būsto pasiūla mažintų kainas.
Darbo ritmas šiame scenarijuje taip pat pasikeistų. P. Leydenas rašo, kad net išlaikant visuomenės fiskalinius įsipareigojimus vidutinis darbuotojas galėtų dirbti mažiau, kai kuriais atvejais – net apie 20 valandų per savaitę. Tai viena labiausiai dėmesį traukiančių teksto prognozių, bet ji paremta autoriaus ateities modeliu, o ne dabartiniu ekonominiu faktu.
Švari elektra, sintezės energija ir bioinžinerija tampa 2050 m. lūžio taškais
Klimato srityje P. Leydenas nerašo, kad problema būtų visiškai išspręsta. Jo scenarijuje iki 2050 m. pasaulis „perlaužia“ blogėjimo kryptį: klimato kaita nebedidėja tokiu pačiu tempu, nes elektra tampa pagrindine energetikos sistema, o didžioji jos dalis gaminama švariai.
Autorius Kinijai priskiria svarbų vaidmenį švarios energetikos technologijų mastelio didinime. Kartu jis prognozuoja, kad 2050 m. jau egzistuotų naudojama branduolinės sintezės energija, nors ji vis dar būtų brangi. Tokia energija, pasak P. Leydeno, galėtų būti ypač svarbi vandens gėlinimui regionuose, kuriuos spaudžia ilgalaikės sausros.
Bioinžinerijos srityje autorius įsivaizduoja sintetinės biologijos proveržį. Ji pradėtų keisti dalį XX a. pramoninių medžiagų, įskaitant plastiką, o sintetinė mėsa taptų didžiąja greitojo maisto baltymų dalimi. P. Leydeno teigimu, didžiausias šios krypties pakilimas tikriausiai ateitų antroje XXI a. pusėje.
Geopolitinėje vizijoje JAV nebėra vienintelis pasaulio policininkas
P. Leydenas savo 2050 m. scenarijuje įsivaizduoja ir kitokią pasaulio tvarką. Jo teigimu, „Pax Americana“ laikotarpis būtų pasibaigęs, o JAV pereitų prie „pirmos tarp lygių“ vaidmens. Autorius rašo, kad 2025 m. Amerika kariuomenei išleido daugiau nei kitos šešios valstybės kartu ir beveik tris kartus daugiau nei Kinija, o iki 2050 m. karines išlaidas sumažintų 33 proc.
Europa šiame scenarijuje užimtų daugiau geopolitinės erdvės ir taptų lygesne JAV partnere. Autorius tai vertina kaip naudą pačiai Europai, nes tai skatintų inovacijas ir didesnį rizikos prisiėmimą.
Kinijos ateitį P. Leydenas aprašo kaip technologiškai pažangios, bet per didžiulį demografinį spaudimą perėjusios šalies transformaciją. Jo vizijoje jaunesnės ir turtingesnės kinų kartos priverstų Komunistų partiją atlaisvinti kontrolę ir suteikti daugiau asmeninių bei politinių laisvių. Tai viena spekuliatyviausių teksto dalių, todėl ją būtina vertinti kaip autoriaus politinę ateities projekciją.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis pateikia optimistinį ir įdomų ateities scenarijų, kuris gali sudominti skaitytojus, besidominčius dirbtinio intelekto ir technologijų poveikiu visuomenei. Jis aiškiai struktūruotas ir lengvai suprantamas.
Straipsnis pateikia optimistinį ir įdomų ateities scenarijų, kuris remiasi autoriaus vizija ir nėra klaidinantis. Jame aiškiai nurodoma, kad tai nėra mokslinis tyrimas, o subjektyvi nuomonė, todėl jis atitinka etikos reikalavimus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja dirbtinio intelekto ir švarios energetikos potencialą, kuris yra svarbus ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kontekste. Be to, optimistinis požiūris į technologijų poveikį darbo rinkai ir visuomenei gali sudominti skaitytojus, ieškančius naujų perspektyvų.
Straipsnis pateikia optimistinį ir konstruktyvų požiūrį į dirbtinio intelekto ir kitų technologijų poveikį ateities darbo rinkai ir ekonomikai, kas gali būti naudinga visuomenei, siekiančiai suprasti galimas ateities perspektyvas.
Straipsnis pateikia optimistinį ir subalansuotą požiūrį į dirbtinio intelekto ir technologijų poveikį ateityje, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jame akcentuojama galimybė pasiekti teigiamų pokyčių, kas yra psichologiškai saugu ir skatina pozityvų mąstymą.
