ŠMSM duomenys rodo staigų neišlaikiusiųjų šuolį
2025 metų brandos egzaminų rezultatai privertė reaguoti net ir pačius atsargiausius švietimo ekspertus. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) paviešintus duomenis, be papildomų 10 taškų, šiemet neišlaikiusiųjų skaičius būtų išaugęs kelis ar net keliolika kartų, lyginant su praėjusiais metais:[1]
- Matematika (A ir B lygis): pernai neišlaikė 1 632 mokiniai, šiemet iki korekcijos – 7 017 (padidėjimas +430 %).
- Istorija: pernai 82 neišlaikė, šiemet iki korekcijos – 1 156 (+1 410 %).
- Geografija: pernai 52 neišlaikė, šiemet – 550 (+1 058 %).
- Biologija: pernai neišlaikė 285, šiemet – 1 917 (+673 %).
- Fizika: pernai 63 neišlaikė, šiemet – 678 (+1 076 %).
- Chemija: pernai neišlaikė 10, šiemet – 216 (+2 160 %).
- Anglų kalba: pernai neišlaikė 107, šiemet – 1 552 (+1 450 %).
Tokia padėtis kelia rimtų klausimų: ar egzaminai šiemet buvo neadekvačiai sunkūs? O gal blogėjo mokinių lygis? Įvardijamos ir kitos galimos priežastys, įskaitant programos neatitikimą, prastas užduotis bei vertinimo nelankstumą.
Vertinimo sistemos skaidrumas ir logika kelia abejonių
Kaip pažymėjo vienas iš pedagogų, kuris reagavo į rezultatus socialiniuose tinkluose, „netgi ekspertų analizė parodė, kad biologijos užduotys buvo neadekvačios, tačiau net ir po pasipiktinimo nebuvo atliktos reikšmingos korekcijos“. Jis taip pat akcentavo, kad „egzaminų rengimo, testavimo ir vertinimo sistema tampa panaši į loteriją“.[2]
Panašių minčių pasirodė ir žiniasklaidoje. Tiek mokytojai, tiek švietimo politikos stebėtojai nurodo, jog egzaminų sistema nesugeba atskirti skirtingų mokinių gebėjimų lygio, nors realiame ugdyme mokytojai dažnai priversti dirbti su A ir B lygio mokiniais vienu metu.
Kai kuriuose komentaruose netgi pasirodė siūlymų grąžinti diferencijuotus egzaminus arba bent jau lankstesnes vertinimo ribas.
Egzaminų užduotys riboja mokinių mąstymą
Šiemet abiturientams buvo pateiktos kelios naujo formato užduotys, ypač gamtos mokslų egzaminuose, kur, kaip pastebėjo pedagogai, pritrūko aiškumo, loginio nuoseklumo ir vertinimo lankstumo.
Viena iš egzamino taisyklių kritikų nurodė, kad net už logiškai pagrįstą, bet ne pagal šabloną parašytą atsakymą, mokinys gauna nulį taškų. Tokia sistema, pasak jos, neskatina mąstymo, o tik spėliojimo.
Visa tai kelia klausimą – ar tikrai didelė dalis abiturientų neatitiko minimalaus pasirengimo, ar jiems buvo iškelta iš anksto neįmanoma kartelė?
Pedagogų ir ekspertų komentarai leidžia daryti prielaidą, kad problemos slypi ir pačioje egzaminų rengimo bei vertinimo infrastruktūroje, kuri galimai nebuvo tinkamai pasiruošusi reformuotai sesijai.
Ministerija pripažįsta nesklandumus, bet sprendimų trūksta
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pripažino, kad egzaminų sesijoje būta nesklandumų, tačiau pabrėžė, kad šiemet jų esą mažiau nei pernai.[3]
Ji taip pat priminė, kad egzaminų tvarką dar 2022 metais nustatė ankstesnė Vyriausybė, o dabartinė tik stengiasi užtikrinti sklandų įgyvendinimą.
Pasak ministrės, korekcijos buvo būtinos ne siekiant manipuliuoti statistika, o tam, kad nebūtų prarasta šimtų mokinių galimybė stoti. Tačiau nei ji, nei Nacionalinė švietimo agentūra kol kas nepateikė išsamios analizės, kas lėmė tokius staigius šuolius.
Apie tai, ar bus atnaujintos egzaminų programos, tikslinamos užduotys ar keičiami vertinimo kriterijai, kol kas kalbama miglotai.
Egzaminų sistema atskleidžia švietimo spragas
Toks staigus posūki, kai tūkstančiams mokinių pridėta po 10 taškų, atskleidžia gilesnę problemą: egzaminų sistema yra perdėm trapi, neturinti saugiklių, galinčių koreguoti situaciją realiu laiku, o sprendimai priimami jau po rezultatų paskelbimo.
Jei norime išlaikyti pasitikėjimą brandos egzaminais kaip kokybės ženklu, švietimo institucijos turės atsakyti į labai aiškius klausimus – ne tik kodėl tiek daug neišlaikė, bet ir kaip elgsimės toliau, kad tokio masto korekcijos netaptų kasmetine praktika.
