N. Arbaugh prarado galimybę judėti nuo pečių žemyn po nardymo incidento 2016 metais
Prieš pusantrų metų Noland Arbaugh tapo pirmuoju žmogumi pasaulyje, kuriam į smegenis implantuotas Elono Musko įmonės „Neuralink“ sukurtas lustas.
2024 m. vasarį, vos kelioms savaitėms po operacijos, jis viešai prisistatė „Neuralink“ darbuotojų susitikime, atvykęs į sceną vežimėlyje ir pasisveikinęs žodžiais: „Sveiki, žmonės.“ Nuo pat to momento Arbaugh gyvenimas pradėjo keistis taip, kaip jis pats sako, niekada nebūtų įsivaizdavęs.
Po nardymo incidento 2016-aisiais jis buvo praradęs galimybę judėti nuo pečių žemyn. „Neuralink“ implantas, prijungtas prie daugiau nei tūkstančio neuronų elektrodų, leidžia jam mintimis valdyti kompiuterį, žaisti „Mario Kart“, įjungti oro valytuvą ar televizorių.
„Buvo labai, labai lengva išmokti naudotis“, – prisimena jis pirmąją dieną, kai įveikė tuometinį pasaulio rekordą pagal BCI (vadinamą smegenų ir kompiuterio sąsają) kursoriaus valdymo greitį.
Dabar N. Arbaugh praleidžia su įrenginiu apie dešimt valandų per dieną – jis skaito, studijuoja, rašo ir planuoja verslą. Jis grįžo į koledžą Arizonoje, pradėjo ruoštis neuromokslų studijoms ir net planuoja tapti profesionaliu pranešėju.
„Jaučiu, kad vėl turiu potencialą. Manau, kad visada turėjau potencialą, bet dabar randu būdą, kaip tą potencialą išnaudoti prasmingais būdais. Tai labai skiriasi.“, – kalbėjo jis“.
Nepaisant rizikų, jis niekada nesuabejojo savo sprendimu tapti pirmuoju pacientu
N. Arbaugh prisipažįsta, kad iki draugo pranešimo apie klinikinį bandymą nė nežinojo, kas yra BCI technologija. Tačiau pasirašė dalyvavimo paraišką tą pačią dieną, kai apie ją sužinojo, ir po kelių mėnesių jau gulėjo operacinėje.
Nors rizikos buvo akivaizdžios – dokumentuose surašytas ilgas galimų komplikacijų sąrašas, kurį perskaičiusi motina net padėjo į šalį – jis sako nė akimirkos nesuabejojęs.
„Aš nusprendžiau, kad net jei tai nepavyks, net jei kas nors nepasiseks, žinojau, kad tai padės kam nors kitam ateityje.“, – teigė jis.
Implantas iš pradžių sukėlė problemų – keli ploniausi siūlai atsitraukė nuo smegenų audinio, todėl jis kurį laiką prarado daugumą funkcijų. Tačiau jis sąmoningai neskubėjo apie tai pranešti viešai, kol „Neuralink“ inžinieriai išsiaiškino priežastį ir atkūrė veikimą.
Jis pripažino, kad tokią informaciją paviešinti tuo metu būtų buvę labai neapdairu, nes tai neišvengiamai būtų pakirtę žmonių pasitikėjimą pačiu įrenginiu. N. Arbaugh pabrėžė, kad pats ir toliau tiki technologijos sėkme bei jos ateitimi.
N. Arbaugh dabar ne tik skaito bei žaidžia žaidimus, bet ir planuoja savo verslą
Iki operacijos N. Arbaugh gyvenimas, jo paties žodžiais, buvo beprasmis.
„Aš visą naktį nemiegodavau, o dieną miegodavau, ir tikrai nenorėjau niekam trukdyti, sugadinti planų ar trukdyti ką nors daryti.“, – prisimena jis.
Dabar jis jaučiasi įgavęs naują gyvenimo kryptį ir galimybių: grįžo prie studijų, planuoja verslą, žaidžia kompiuterinius zpaidimus, aktyviai dalyvauja diskusijose apie technologijas ir sveikatą.
Jis nevengia ir ironijos, kalbėdamas apie savo statusą. „Iš techninės pusės esu kiborgas, nes mane sustiprino „mašina“, tačiau vis tiek laikau save paprastu žmogumi.“, – šypsosi N. Arbaugh.
Nors Neuralink sulaukia kritikos dėl invazinio metodo ar tyrimų su gyvūnais, jis pats teigia esantis „labai didžiuojasi šiuo įrenginiu“ ir tiki, kad technologija taps vienu iš medicinos ateities ramsčių.
Jis mano, kad technologijų pažanga šiandien jau žengia tokiu greičiu, kad gali padėti išspręsti daugybę sveikatos problemų. Pasak jo, medicina ateityje vis labiau remsis technologiniais sprendimais, o ne vien tradiciniais gydymo būdais.
Šiandien N. Arbaugh gali žaisti žaidimus su tėvu, studijuoti neuromokslus ir kalbėti auditorijoms apie patirtį, kurios niekada nesitikėjo turėti. Jo istorija tapo viena iš ryškiausių iliustracijų, kaip sparčiai žmogaus ir technologijų sąveika peržengia ribas, kurias dar visai neseniai atrodė neįmanoma įsivaizduoti.
