Žvejo mėgėjo bilietas brangsta
Iki šiol žvejai mėgėjai, norėdami žuvauti valstybiniuose vandens telkiniuose, turėdavo nuspirkti žvejo bilietą. 2 paroms žvejo mėgėjo bilietas kainuodavo 1,4 eur, mėnesiui – 5 eurus, o metinis bilietas kainuodavo 14 eurų. Licencinei žūklei kainos buvo didesnės ir atitinkamai siekė 2,5 eurų už parą, 8 eurus už savaitę ir 14 eurų už mėnesį. Seimas apsisprendė bilieto kainą padidinti, tačiau ne tiek, kiek siūlyta iš pradžios.
Konservatorės Aistės Gedvilienės siūlymas buvo, kad už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose leidimas dviem paroms kainuotų 3 eurai, mėnesiui – 15 eurų, metams – 50 eurų.
Jos kolega Algis Strelčiūnas visgi siūlė kainų taip drastiškai nekelti. Jo siūlė, kad metinis mokestis galėtų siekti 30 eurų. Tokiam siūlymui Seimas galiausiai ir pritarė[1].
Remigijus Žemaitaitis sakė, kad kelti žvejo bilieto kainą reikia – vis dėlto infliacija, viskas brangsta. Tačiau toks kainų šuolis, kokį siūlė A. Gedvilienė, yra tiesiog neproporcingas.
„Proporcingai didinti kainą reikia, daugelį metų kaina nebuvo kelta. Kveičiu pritarti siūlymui kainą pakelti mažiau – 10 eurų mėnesiui ir 30 eurų metams. Tai objektyvi kaina ir mokestis, kurį surinkus galima vykdyti ir įžuvinimą.
O šiandieną surinkti pinigai naudojami ne pagal paskirtį – perkami kompiuteriai, stalai, kėdės, ir ta nieko neturi bendro su įžuvinimo reikalais“, – kalbėjo politikas.
Jo žodžius paneigė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, teigdamas, kad tai yra melas.
„Jei jūs galvojate, kad perkami stalai ir kėdės, balsuokite išvien su Žemaitaičiu. Mes žinome, kad žvejų asociacijos linkusios sumokėti papildomą kainą, kad būtų gaudomi brakonieriai, įžuvinami ežerai, rengiamos valčių nuleidimo vietos. Žvejams reikia infrastruktūros. Įstatymas suderintas su daugeliu asociacijų“, – sakė jis, o projekto autorė teigė, kad žvejai sutinka ir dar daugiau mokėti, nes suvokia, kad gamtai reikia daug investicijų.
Nors A. Gedvilienė ir savo siūlymo nelaikė drastišku kainos pakėlimu, ji teigė, kad ar šiaip ar taip iš žvejo bilieto surinktos lėšos grįžta atgal patiems žvejams – investuojama į vandens telkinių įžuvinimą, vandens transporto priemonių nuleidimo vietų įrengimą.
K. Mažeika: pataisos nesąžiningos žvejų atžvilgiu
Buvęs Aplinkos minsitras K. Mažeika taip pat turėjo savo siūlymą dėl žvejo bilieto kainos, tačiau jis nebuvo išklausytas, mat pateiktas buvo per vėlai. Politikas liko nepatenkintas, mat savo svarstymus ir siūlymus pristatė Aplinkos komiteto posėdyje, tad klausimas, kodėl jis išvis turėjo jame gaišti laiką, jei tie siūlymai Seimo narių galiausiai taip ir nepasiekė.
O anksčiau jis yra sakęs, kad siūlymai tiek didinti žvejo bilieto kainą yra nesąžiningi žvejams, mat ir žvejoja jie ne visada viename ir tame pačiame vandens telkinyje, gali pažvejoti ir privačiuose vandens telkiniuose, kur žvejyba ir taip kainuoja gerokai daugiau, tad suma sumarum šis hobis jiems atsieitų tikrai brangiai.
„Pernai buvo panaikinti du žuvivaisos padaliniai – Šilavoto ir Ignalinos, kur būtent ir buvo veisiamos: viename – lydekos, kitame – karpinės žuvys. Šiandien kiti padaliniai net neužsiima tų žuvų veisimu, pačių populiariausių žvejyboje. Visi kiti padaliniai veisia ir augina tik retas, nykstančias ir saugomas žuvis, kurias žvejams bet kuriuo atveju privalu paleisti, ir jų yra tikrai labai ribotose vietose, riboti ištekliai. Tikrai sterles, eršketus, ar kitas retas žuvis labai retai kas žvejoja“, – sakė politikas, atremdamas argumentą, kad žvejo bilieto pinigai nueina įžuvinimui.
„Žvejys tikrai visą laiką nežvejoja viename telkinyje. Tie visi telkiniai yra skirtingų nuomininkų, tai reiškia, kad kiekviename telkinyje bus po 50 eurų. (…) Maždaug 200 tūkst. žvejų yra, įsivaizduokite, po 50 eurų padaugini, gaunasi apie 10 mln. eurų“, – sakė K. Mažeika[2].
Žvejams gali tekti ir laikyti egzaminą
Tačiau norint žvejoti teks ne tik susimokėti išaugusį žvejo bilieto mokestį. Kalbama, kad visai verta būtų ir žvejams egzaminą surengti, kad tie, kurie eina su aštriais daiktais prie vandens, mokėtų nesusižaloti, nesužaloti kitų, atskirtų žuvis vieną nuo kitos ir panašiai.
„Būtų labai labai sveikintina, jei būtų svarstomas egzaminas žvejams, grynai kiekvienas žvejas, kuris norėtų nusipirkti leidimą žūklei, turėtų būti išlaikęs egzaminą. Kaip ir sėsdamas už automobilio vairo turi žinoti, ką darai, nes iš vienos pusės tai transporto priemonė, iš kitos pusės – ginklas.
Tai taip pat su meškere“, – politikams aiškino žvejys mėgėjas Kęstutis Lenikas, kalbėdamas konferencijoje „Mėgėjiška žvejyba Lietuvoje“[3].
Tiesa, vėliau jis pasakė, kad gal vaikams tokio egzamino ir nereikėtų, tačiau vėliau, vaikui augant, vis dėlto verta būtų įvertinti ir jo žinias.
Yra ir daugiau žmonių manančių, kad žūklės mėgėjai turėtų laikyti egzaminą. Pasirodo, dalis žvejų nepažįsta žvejų, na, o kai kurių manymu, norint žvejoti reikia žinoti, ką žvejoji. Vėlgi, klausimas, kaip faktiškai galima užtikrinti, kad prie ežero su šeima poilsiauti nusprendusieji yra tinkami žvejybos egzamino laikymui? Ir ar išties toks didelis nusikaltimas pagautą kuoją pavadinti raude, ar nepažinti pagauto ešerio.
„Absoliutus taisyklių neišmanymas, nuotraukos su nelegaliais laimikiais, visiškas nesupratimas apie žuvis ir net nesugebėjimas atskirti jų rūšių. Visa to ten per akis, tad galbūt atėjo metas įvesti egzaminą, kurį privalėtų išlaikyti kiekvienas, norintis gauti teisę žvejoti? Pastaruoju metu, rodos, tampa norma užuot tiesiog paskaičius ir į galvą susidėjus taisykles, internete uždavinėti kvailus klausimus. O paskui dar ir pulti piktintis, jei gauti atsakymai pasirodė ne tokie, kokių norėjosi“, – rašo žurnalistas Lukas Miknevičius.
Jo teigimu, įsivedę meškeriojimo egzaminą tikrai nebūtume kažkokie išskirtiniai. Toks žinių patikrinimas egzistuoja Vokietijoje, kur, norint, kad žvejybos egzaminas būtų išlaikytas, reikia atsakyti bent į 45 klausimus iš 60-ies.
„Galbūt reikėtų ne tik įvesti žūklės egzaminą, bet dar ir kiekvienam, kuris būtų sugautas pažeidinėjantis taisykles, liepti tą egzaminą perlaikyti iš naujo. Malonu nebus, bet galbūt tada ateis diena, kai galėsime drąsiai sakyti, kad mūsų žvejai žino, ką daro prie vandens ir moka tausoti to vandens išteklius“, – svarsto žurnalistas[4].
„Aš tik už, aš visiškai sutinku, kad egzamino be jokios abejonės reikia“, – „Žinių radijo“ laidoje paklaustas, ar reikia žvejams egzamino, sakė dar vienas žvejys Marius Jonis[5].
