Pabradės poligone žuvo šauktinis, kariuomenė apie finansinę paramą kalbėti vengia
Lietuvos kariuomenė (LK) praneša, kad antradienį per pratybas Pabradės poligone susižalojo ir ketvirtadienį mirė šauktinis, tarnybą atlikęs Juozo Vitkaus inžinerijos batalione. Nelaimingo įvykio aplinkybėms nustatyti pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atlieka Karo policijos tyrėjai.
Skelbiama, kad karys sužalojimus patyrė per „Inžinierių griausmas 23“ nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos pratybas. Susižeidė, o po kelių dienų mirė 2001 m. gimęs vaikinas.
Lietuvos kariuomenė platesnės informacijos neteikia pagal artimųjų prašymą, tačiau viešojoje erdvėje spekuliuojama, kad šauktinis galėjo nusižudyti – apie tai signalizuoja ir kariuomenės pranešimas žiniasklaidai[1].
„Kario tarnyboje dažniau nei kitur susiduriama su nuolat besikeičiančiomis, daug fizinių ir dvasinių jėgų reikalaujančiomis, bauginančiomis ar net sveikatai pavojingomis situacijomis. Tai gali daryti įtaką jų savijautai, atsparumui stresui ir požiūriui į tarnybą, gyvenimą, todėl Lietuvos kariuomenė skiria didelį dėmesį karių psichologinei sveikatai“, – teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime.
Kaip skelbia kariuomenės atstovai, mirusio šauktinio šeimai teikiama psichologų pagalba, o dėl materialinės pagalbos dydžio įvertinimo ir jos skyrimo dar laukiama įvykio aplinkybių patikslinimo.
Įprastai, kariui žuvus tarnybos metu kompensacija yra skiriama visada. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, kariui žuvus, jo šeimos nariams mokama vienkartinė išmoka. Vienkartinė kompensacija lygiomis dalimis išmokama mirusiojo kario sutuoktiniui, tėvui, motinai ir kiekvienam kario išlaikytiniui. Vis dėlto, tai negaliotų kario savižudybės atveju.
„Parama priklauso nuo aplinkybių ir kaip bus įvertinta, kas ten atsitiko. Vėliau, pagal įstatymą, yra numatyti tam tikri punktai ir pagal kitus teisinius aktus ta parama pritaikoma arba nepritaikoma – tai priklauso nuo aplinkybių. Bet kuriuo atveju, jau dabar darome, ką galime daryti, kaip galime padėti šeimai. Dirba psichologai, o dėl materialinės pagalbos kol kas komentuoti negalime“, – sako Lietuvos kariuomenės (LK) atstovai.
Ką sako įstatymas? Finansinė kompensacija skiriama ne visada
Kariui žuvus ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų mokama nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija[2].
Vienkartinės kompensacijos nemokamos, jeigu karys žuvo (mirė) ar jo sveikata sutriko darant nusikalstamą veiką, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, eismo įvykio metu, jeigu šis karys vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti.
Kompensacija neišmokama ir tuomet, jeigu kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų, jeigu karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo.
Kario žūties priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.
Vienkartinė kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo sutuoktiniui, tėvui, motinai ir kiekvienam kario išlaikytiniui. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo žūties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, vaikai, gimę po jo žūties; vaikai, iki jiems sukaks 18 metų, vaikai, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, iki jiems sukaks 24 metai, taip pat neįgalūs asmenys.
Nurodytų vienkartinių kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vienkartinių kompensacijų išmokėjimo sąlygos karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos metu negalioja.
Žuvę kariai laidojami valstybės lėšomis, o valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų dydžius ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Šauktiniai atlikti nuolatinę privalomą tarnybą kviečiami jau aštuonerius metus
Lietuvoje šauktinių kariuomenė atnaujinta nuo 2015 m. pradžios. Nuo tada į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia šaukiami jaunuoliai, kurie patys pareiškia norą atlikti tarnybą.
Jei nepakanka savanoriškai atvykusių atlikti karo tarnybą, toliau privaloma tvarka šaukiami karo prievolininkai nuo 18 iki 23 metų, taip pat ir vaikinai iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje[3].
Karo prievolę galima atidėti, jei asmuo mokosi bendrojo lavinimo, profesinėje ar aukštojoje mokykloje; karo prievolės atlikimu bus padaroma neproporcingai didelė žala jo visuomeniniams ar asmeniniams interesams; asmenys vieni augina nepilnametį vaiką ar yra tėvystės atostogose; esant laikinų sveikatos sutrikimų ir kitais numatytais atvejais.
Šaukiamųjų sąrašai pagal regionus sudaromi atsitiktine tvarka naudojantis kompiuterine programa. Šauktiniai tuomet turi pasitikrinti sveikatą ir tik Karo medicinos tarnybai pareiškus, kad asmuo yra tinkamas atlikti tarnybą, jis gali tai padaryti. Tarnybos metu šauktiniams valstybė garantuoja visas socialines garantijas, taip pat kariams mokamos mėnesinės išmokos.
Šiais metais į šauktinių sąrašą pateko daugiau nei 32 tūkstančių jaunuolių. Beveik 4 tūkst. jų buvo pakviesti atlikti privalomą pradinę tarnybą.
