<h2>Didžioji dauguma lietuvių pavargo nuo dabartinės valdžios</h2>
<p>Pamažu artėjant būsimiems naujo parlamento rinkimams, jau viešinamos apklausos, rodančios tendencingus rezultatus – net 74 proc. šalies gyventojų norėtų, kad už valstybės vairo sėdėtų kita valdančioji dauguma. Tuo tarpu pastebimas ir jaunimo apolitiškumas. Kol aktyviai reiškiamasi socialinėse erdvėse, aktyvumo realiame gyvenime – nematyti, o didžioji jaunuomenės dalis nė nežino, už ką balsuotų sekančiuose Seimo rinkimuose. </p>
<blockquote>
<p>Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ užsakymu liepos mėnesį buvo atlikta gyventojų apklausa, parodžiusi, kad beveik trys ketvirtadaliai šalies gyventojų norėtų, kad po Seimo rinkimų keistųsi valdžios sudėtis[2]. Atskleista, kad tokios pozicijos daugiausiai laikėsi 30–49 metų respondentai, kurių mėnesinės šeimos pajamos siekia 851–1,6 tūkst. eurų.</p>
</blockquote>
<p>14 proc. respondentų tvirtino norintys tokios pačios valdžios, o 13 proc. šiuo klausimu savo nuomonės neturėjo.</p>
<p>„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė komentavo, kad tarp daugiausiai neturinčiųjų nuomonės – jaunimas. Ji pastebėjo, kad jauni žmonės daug rečiau žiūri televizorių ir labiau naudojasi internetu. Tiesa, pastarasis dažnai naudojamas irgi ne politiniais tikslais, o daugiau savo domėjimosi interesais.</p>
<p>Komunikacijos agentūros „1323“ vadovas Artūras Jonkus svarstė, kad tokį jaunų žmonių neapsisprendimą galėjo lemti ir tai, kad 18–29 metų auditorijoje yra nemažai Laisvės partijos rinkėjų, kurie galimai ir nežino, už ką balsuos sekančiuose rinkimuose, nes nėra iki galo patenkinti. Tačiau tai, kaip patikino A. Jonkus, tik viena iš versijų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas-11.jpg" alt="" /></p>
<h2>Konservatorių elektoratas išlieka stabilus</h2>
<p>A. Jonkus taip pat pastebėjo, kad priešingai nei kitų politinių partijų, konservatorių rinkėjų ratas daugmaž išlieka toks pats, tad tie kurie už juos balsavo, tą esą darys ir toliau.</p>
<blockquote>
<p>„Žiūrint į tuos, kurie sako, kad turėtų valdžia likti ta pati, tai realiai yra tas procentas, kuris ir yra konservatorių procentas, vertinant kitas apklausas. Tai reiškia, kad tyrimas neparodo nieko naujo, konservatorių elektoratas yra stabilus ir jis tikrai balsuos už juos. Klausimas, kaip pasiskirstys balsai tarp kitų partijų, yra didelis, bet labai ankstyvas. Dar yra labai daug laiko ir, turint omenyje, kiek per šiuos du metus yra nutikę, jei tiek pat nutiks per ateinančius du metus, tai tikrai sunku pasakyti, kokios bus rinkėjų nuotaikos“, – komentavo agentūros vadovas[2].</p>
</blockquote>
<p>A. Jonkus pritarė, kad pasitempti šiems valdantiesiems ypatingai komunikacijos srityje, dar tikrai yra kur, tačiau tai neva nėra pagrindinė priežastis, kodėl jie sulaukia tiek kritikos, mat yra ir esminių suklupimų. Pavyzdžiui, keletą kartų, tiek su trąšų tranzitu, tiek su tranzitu į Kaliningradą nebuvo jokios efektyvios komunikacijos. </p>
<p>Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis neslėpė, kad labiausiai šiais valdančiaisiais yra nusivylusi vidurinė klasė, kurie pasigenda problemų sprendimo čia ir dabar.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/balsavimas-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Konservatoriai vis tiek lyderių pozicijose?</h2>
<p>Tačiau bene įdomiausia dalis čia yra ta, kad nepaisant visuotinio dabartinių valdančiųjų nepalaikymo, skambių antraščių žiniasklaidoje ir pasipiktinimo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio (ne)kompetencija, liepą bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad pirmąja vieta partijų reitingų sąraše dalinasi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir tie patys konservatoriai, o už abi partijas savo balsą atiduotų 11,2 proc. respondentų[4].</p>
<p>Tiesa, lyginant su birželio mėnesiu, liepą reitingai kiek pakrito, mat už konservatorius birželį būtų balsavę 13,4 proc. apklaustųjų, o už Sauliaus Skvernelio vadovaujamą partiją – 11,6 proc. respondentų.</p>
<p>Trečia vieta tąkart atiteko socialdemokratams su Vilija Blinkevičiūte priešaky – už šią partiją liepos mėnesį vykusios apklausos metu savo balsą būtų atidavę 10,1 apklaustųjų (birželio mėnesį – 11,2 proc.).</p>
<p>Kiek reikšmingiau nuo partijų lyderių atsiplėšė „žalieji“, užsitvirtinę sau garbingąją ketvirtą vietą. Tiesa, pastarųjų palaikymas augo – liepos mėnesį juos palaikė 7,4 proc. respondentų, nors birželį tokių buvo 6,4 proc. Penktoji vieta teko „Liberalų sąjūdžiui“, kurio palaikymas taip pat didėjo (liepą palaikė 6,6 proc., o birželį <strong>–</strong> 5,5 proc. apklaustųjų)[4].</p>
<blockquote>
<p>Liepos mėnesio apklausos duomenimis, 5 proc. kartelės į Seimą neperžengtų „Laisvė ir teisingumas“ (4,8 proc.), Laisvės partija (4,5 proc.) ir Darbo partija (2,5 proc.).</p>
</blockquote>
<p>Įdomu buvo ir tai, kad šios apklausos duomenimis, Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ir toliau laikoma kaip tinkamiausia eiti šias pareigas, o taip galvojo 15,6 proc. respondentų (birželį – 19,2 proc.). Nepaisant visų viešų pasisakymų, nukreiptų prieš premjerę ir viešų prašymų atsistatydinti su visa Vyriausybe, pasirodo, kad palaikymas neblėsta. Arba…</p>
<h2>Užsienio reikalų ministras – politiniame dugne</h2>
<p>Nepaisant neslopstančio palaikymo konservatoriams, net ir nusistovėjęs jų elektoratas dažnai neslepia, kad užsienio reikalų ministras G. Landsbergis dažnai „šaudo“ nei į tvorą, nei į mietą. Liepos 15–23 dienomis <a title="G. Landsbergiui nusiritus į politinių reitingų dugną, premjerė vis tiek teigia, kad tai – puikus ministras" href="/g-landsbergiui-nusiritus-i-politiniu-reitingu-dugna-premjere-vis-tiek-teigia-kad-tai-puikus-ministras">„Vilmorus“ atliktoje apklausoje paaiškėjo</a>, kad ministras visiškai prarado visuomenės nepasitikėjimą. Nepalankiai jį vertino net 66,9 proc. visuomenės, o palankiai – tik 17,8 proc.</p>
<p>Tačiau nepaisant tokios visuomenės pozicijos, I. Šimonytei vis tiek atrodo, kad G. Landsbergis yra tinkamiausias eiti užsienio reikalų ministro pareigas ir tai neabejotinai yra „puikus ministras“.</p>
