<h2>Kai kuriais ministrais pasitikima labiau</h2>
<p>Atlikta gyventojų apklausa parodė, kad vasarą žmonės – itin atsipalaidavę, o nesant ir su COVID-19 susijusių apribojimų, dalis jų pamiršo apie iki šiol valdančiųjų krėstas kvailystes. Tačiau kol pasitikėjimas vienais ministrais kyla, kiti krenta į politinių reitingų bedugnę, ir vienas iš tokių – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, už kurį vis dar mūru stoja šalies premjerė Ingrida Šimonytė, tikindama, jog šis ministras yra „tiesiog puikus“. Tuo tarpu opozicija pažadėjo nelikti skolinga šiam ministrui už užvirtą peklą dėl Kaliningrado tranzito ir jau inicijuoja jam interpeliaciją.</p>
<p>„Vilmorus“ liepos 15–23 d. atlikta apklausa parodė pasikeitusį Lietuvos gyventojų požiūrį į politikus – šie dabar vertinami kiek palankiau nei prieš tai vykdytose apklausose. Tiesa, ar tai lėmė už lango esanti vasara, ar tai, jog nebėra COVID-19 apribojimų, ar šie abu veiksniai kartu – kol kas nėra aišku. Tačiau aišku viena – prastai vertinti politikai pamažu įgauna daugiau visuomenės pasitikėjimo.</p>
<blockquote>
<p>Ūgtelėjusiais reitingais gali pasigirti dvi „laisvietės“– ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir Teisingumo ministerijai vadovaujanti Evelina Dobrovolska, nors vis tiek didžioji visuomenės dalis jas ir toliau vertina nepalankiai (atitinkamai 61,3 proc. ir 45,3 proc.)[5]. </p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0105-venteviteikaite-16.jpg" alt="" /></p>
<h2>Užsienio reikalų ministras nusirito į politinį dugną</h2>
<p>O įdomiausias reiškinys yra susijęs būtent su G. Landsbergiu. Kaip žinia, tautos atstovai yra renkami remiantis tautos pasitikėjimu, tačiau, panašu, ministras jau jį prarado. Nepalankiai jį vertina net 66,9 proc. visuomenės, palankiai – vos 17,8 proc., o nuomonės neturėjo tik 15,3 proc. apklaustų respondentų. </p>
<blockquote>
<p>Tiesa, užsienio reikalų ministro darbą vertinančių neigiamai kiek sumažėjo, mat vasarį atlikta apklausa parodė, kad ministro darbą neigiamai vertina 71,5 proc. respondentų (praėjusių metų gruodį tokių buvo 66,4 proc.)[2].</p>
</blockquote>
<p>Kitaip tariant, tokie rezultatai rodytų, jog ministro „galiojimo laikas“ baigėsi, bet tik ne Lietuvoje, kai mūru už jį stoja pati I. Šimonytė, tvirtindama, kad tai – puikus ministras[3].</p>
<p>Antroje vietoje po G. Landsbergio kaip pelnęs didžiausią visuomenės nepasitikėjimą, stojo nemėgstamiausiu šalies politiku tituluojamas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, kurį nepalankiai įvertino 61,9 proc. apklaustųjų.</p>
<h2>Opozicija inicijuoja interpeliaciją</h2>
<p>Tuo tarpu opozicija nusprendė G. Landsbergiui inicijuoti interpeliaciją[4]. Socialdemokratas Gintautas Paluckas patikino, jog opozicinės partijos šiam tikslui buria konsultacinę grupę, kuri ir surašys ministrui interpeliacijos klausimus. Tikimasi, jog tai užtruks apie mėnesį, o rudens sesiją politikai pasitiks būtent G. Landsbergio interpeliacija.</p>
<blockquote>
<p>Visgi, keliama interpeliacija, pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio, siekiama ne ministro atsistatydinimo iš posto, bet svarbių atsakymų į pateiktus klausimus dėl Kaliningrado tranzito. Kažkokių stebuklų taipogi nesitikima, nes kaip pabrėžė pats ekspremjeras, jei valdančioji dauguma stipri – visos interpeliacijos esą baigiasi daugmaž vienodai.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tranzitas-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rinkėjai skirstomi į išsilavinusius ir neišsilavinusius</h2>
<p>Nepaisant negandų ir skandalų, su kuriais buvo susidurta, konservatoriai, panašu, ir toliau išlaiko visuomenės pasitikėjimą, nors nuo gegužės mėnesio jis kiek ir smuktelėjo. Svarbu paminėti ir tai, kad žemiausi TS-LKD reitingai buvo fiksuoti būtent COVID-19 piko metu – pavyzdžiui, vasario mėnesį ši partija turėjo 8,9 proc. visuomenės pasitikėjimo, o kiek vėliau jis pradėjo kilti[5].</p>
<p>Gegužės mėnesį konservatoriams pelnius 12,1 proc. rinkėjų pasitikėjimo, pamažu jis vėl pradėjo bliūkšti ir birželį jau siekė 11,7 proc., o liepą – 11,4 proc. Kitaip tariant, šiuo metu konservatoriai pagal populiarumą lieka antroje vietoje po socialdemokratų (liepos mėn. duomenimis, jais pasitiki 13,6 proc. rinkėjų). Ir, jei situacija nesikeis, tikėtina, jog sekančiuose rinkimuose vėl galime regėti pastarųjų triumfą.</p>
<blockquote>
<p>O štai praėjusių metų birželį buvo stebimos priešingos tendencijos. Net 4 proc. punktais buvo sumažėjusi gyventojų dalis, kuri pasitiki dabartine Vyriausybe. Taip pat tuomet buvo pastebėtas ir augantis pasitikėjimas Bažnyčia[7]. </p>
</blockquote>
<p>Visgi, praėjusiais metais pasirodęs straipsnis ir apklausos rezultatai, leido manyti, kad rinkėjai yra skirstomi į „išsilavinusius“ ir „neišsilavinusius“, mat buvo mėginama įteigti, kad labiausiai dabartine Vyriausybe pasitiki „jaunimas iki 30 metų, mažesnių miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu ir didžiausiomis (virš 1 400 eurų) siekiančiomis šeimos pajamomis per mėnesį, specialistai ir tarnautojai, dešiniųjų pažiūrų respondentai“[7].</p>
<p>O štai apklausos rezultatais besidalinančiame straipsnyje buvo apibūdinamas ir rinkėjas, nepasitikintis dabartiniu parlamentu: „respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis (iki 800 eurų) per mėnesį, bedarbiai, namų šeimininkės, darbininkai, ūkininkai bei pensininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/balsavimas-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Užsitikrino sau „šiltą vietelę“</h2>
<p>Tuo tarpu vilnijant nepasitikėjimo ministru G. Landsbergiu bangai, internete pasirodė ir informacija, jog politikas, nors ir negali eiti TS-LKD partijos pirmininko pareigų dvi kadencijas iš eilės, jis tą teoriškai, visgi, padaryti galės, jei tik panorės. Politikas partijos pirmininko pareigas jau eina nuo 2015-ųjų ir paskutinį kartą šiame amplua dar buvo patvirtintas 2021 m. rugsėjį, kai kiti 15 kandidatų savo kandidatūras atsiėmė[9].</p>
<blockquote>
<p>Visgi, G. Landsbergio „paskutinis kartas“ partijos pirmininko rinkimuose jau greitai gali priminti Egidijaus Dragūno „paskutinį koncertą“, mat partijos įstatai, nurodantys, kad jos pirmininkas negali eiti daugiau nei dvi kadencijas iš eilės, buvo patvirtinti tik 2018 m. liepą, o tai reiškia, kad jais remiantis dabar skaičiuojama tik pirmoji G. Landsbergio kadencija.</p>
</blockquote>
<p>Vienas partijos narys net esą patvirtino, kad nepaisant to, kad pats G. Landsbergis yra tikinęs, kad tai yra jo paskutinė kadencija, jo rėmėjai esą galėtų šį vėl iškelti ant pjedestalo girdami jo puikų darbą bei tinkamumą ir toliau eiti šias pareigas[9].</p>
<h2>Neleido atsistatydinti</h2>
<p>Tačiau Kaliningrado tranzito skandalas, kurio atgarsiai vilnija iki šiol, ne pirmas kartas, kai Užsienio reikalų ministerijos vadas G. Landsbergis „prisidirba“. Dar žiemą, šalį talžant „Belaruskalij“ trąšų tranzito skandalui ir ministrui pareiškus apie ketinimus atsistatydinti, premjerė rankos už tai jam nepaspaudė, priešingai, nuo drastiško sprendimo sulaikė.</p>
<p>Tąkart savo šiltas kėdes pavyko išsaugoti tiek pačiai premjerei, tiek G. Landsbergiui ir susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui, nors iš Ministrės Pirmininkės ir buvo pasigirdę svarstymų apie galimybę atsistatydinti visai Vyriausybei[10].</p>
<p>Nepaisant ir to, kad pats G. Landsbergis buvo viešai pranešęs apie savo sprendimą trauktis iš ministro pareigų[11], galiausiai premjerė su atodūsiu pranešė, jog Vyriausybė pasirengusi tęsti savo darbą[13].</p>
<blockquote>
<p>„Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti“, – tąkart teigė I. Šimonytė[13].</p>
</blockquote>
