<h2>Dar viena interpeliacija sudužo į šipulius</h2>
<p>Antradienį žlugus Seimo socialdemokratų inicijuotai energetikos ministro Dainiaus Kreivio interpeliacijai, parlamente netrūksta veiksmo. Pradedant tuo, kad interpeliacija buvo surengta pustuštėje Seimo salėje ir baigiant tuo, kad dalis opozicijos atstovų joje nė nedalyvavo. Nors, kaip teigiama, D. Kreivio pateikti atsakymai į klausimus opozicijos ir neįtikino, tačiau jau nebus reikalaujama, kad šis ministras atsistatydintų. Be to, valdantieji savo ministrą palaiko ir nemato prasmės jo pakeisti.</p>
<p>D. Kreivio pateiktiems atsakymams į interpeliacijos klausimus pritarė 71 parlamentaras, prieš buvo 54 ir susilaikė 5 Seimo nariai. Taigi, nuspręsta, kad procedūra baigta, o ministras toliau lieka eiti savo pareigas – opozicijos balsų ir vėl nepakako Seimo daugumai atsverti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/balsavimas1.png" alt="" /></p>
<p>Ir tai jau ne pirma opozicijos nesėkmė interpeliacijų fronte. Prieš kelis mėnesius visiškas fiasko patirtas ir <a href="/dave-durniui-kelia-savi-ministra-is-balos-istrauke-sausa">pabandžius atstatydinti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką</a>.</p>
<p>Tačiau panašu, kad interpeliacijų vajus su nesėkme atstatydinti D. Kreivį, nesibaigs. Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ jau pranešė apie savo planus ir toliau kelti interpeliacijos klausimus ministrams.</p>
<h2>Retorika nesikeičia – atsakomybės neprisiėmė, kaltino buvusius ministrus</h2>
<p>Energetikos ministro atstatydinti nesugebėjusi opozicija teigia jo atsakymuose į pateiktus interpeliacijos klausimus pasigedusi konkretumo. Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime atstovė Rasa Budbergytė teigė, kad ministras nepateikė informacijos apie tai, ką jis veikė nuo 2020-ųjų, kai ir tapo energetikos ministru[3].</p>
<p>Anot jos, iš D. Kreivio lūpų tik skriejo kaltinimai praėjusioms Vyriausybėms ir buvusiems ministrams. Jis, pasak R. Budbergytės, kalba tik apie tolimą ateitį, kuri tikrai nepaguodžia nei Lietuvos žmonių, nei verslų.</p>
<blockquote>
<p>„Ministras tribūnoje atrodo visai kitoks nei jo atsakymai. Jo atsakymai, akivaizdu, paruošti specialistų, bet pats ministras, kaip politikas, neduoda jokio emocinio saugumo. Jokios žinios nei politikams, nei žmonėms, nei verslui, kad, žiūrėkite, viskas kontroliuojama ir viskas valdoma“, – rėžė R. Budbergytė[3].</p>
</blockquote>
<p>Ministro atsakymai nenustebino ir naujojo Darbo partijos pirmininko Andriaus Mazuronio. Jis teigė D. Kreivio atsakymuose išgirdęs tą patį, ką ir kalba I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė – ginamasi, kad karas Ukrainoje priklauso ne nuo mūsų, tad ir energetikos kainų valdyti esą negalime.</p>
<h2>Turėjo pretenzijų interpeliacijos klausimams</h2>
<p>Tuo tarpu ministro stoję ginti valdantieji negailėjo kritikos patiems interpeliacijos rengėjams. Šie buvo kaltinami, kad „nevykusiai“ suformulavo interpeliacijos klausimus.</p>
<p>Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen net pabrėžė, kad į tai, kad klausimai nėra kokybiški, dėmesį esą jau atkreipė ne vienas ekspertas.</p>
<blockquote>
<p>„Opozicija tikrai turi daug įrankių savo rankose ir norėtųsi, kad inicijuodama interpeliacijas vieną po kitos nedevalvuotų politinių procesų“, – tęsė V. Čmilytė-Nielsen[3].</p>
</blockquote>
<p>Visgi, dėl sukeltos energetikos krizės, pasak Seimo pirmininkės, kaltas ne D. Kreivys, o Rusijos prezidentas V. Putinas, kuris ir pradėjo karą Ukrainoje. Tad prikaišioti energetikos ministrui, kad nuo 2010 metų nebuvo atlikta jokių darbų plėtojant energijos gamybą šalyje, pasak jos, nėra solidu.</p>
<p>Visišką pasitikėjimą ministrui pareiškė ir premjerė I. Šimonytė. Ji pasiūlė opozicijai „nežaisti“ su kas antru ministru, o verčiau <a title="I. Šimonytei ironija gali atsirūgti: siūlys interpeliuoti visą Vyriausybę" href="/i-simonytei-ironija-gali-atsirugti-siulys-interpeliuoti-visa-vyriausybe">interpeliuoti visą Vyriausybę</a>. Pasak jos, tai bus „du už vieno kainą“.</p>
<p>Interpeliacijos klausimai nepatiko ir „laisviečiui“ Vytautui Mitalui, kuris teigė, kad surengtas tekstas esą „nedarantis garbės“. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas-15.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kaltinimai buvo pažerti tikslingai</h2>
<p>Tuo tarpu opozicinių frakcijų nariai teigia, kad visi klausimai buvo užduoti tikslingai ir ministrui neigti savo kaltės nevertėtų.</p>
<p>Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad padėtis Lietuvos elektros ir šilumos energetikoje yra kritiška, o D. Kreivys esą vengia klausimų apie elektros biržos „Nord Pool“ tvarkas ir taisykles[6]. Anot jo, D. Kreivys kartu su Gabrieliumi Landsbergiu atsisako veikti tarptautiniu lygmeniu.</p>
<blockquote>
<p>„Net vaikui buvo aišku, kad kosminės dujų kainos lems elektros kainų šoką. Planuodama antrąjį elektros tiekimo rinkos liberalizacijos etapą, ministerija dėl to per daug galvos nesuko“, – kirto socialdemokratų Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis[6].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau D. Kreivys turėjo savo atsakymus į klausimus, kuriuose nebuvo nė menkiausios užuominos į jo valdomos ministerijos kaltę.</p>
<blockquote>
<p>„Itin svarbi aplinkybė, lemianti aukštas energijos kainas Lietuvoje, yra stipriai sumažėję elektros energijos gamybos pajėgumai. <…>. Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 metais Lietuva staiga atsidūrė giliame elektros gamybos deficite ir pasigamina tik apie trečdalį suvartojamos energijos“, – atsakydamas į interpeliacijos klausimus antradienį Seime kalbėjo D. Kreivys[6].</p>
</blockquote>
<p>Į „darbiečio“ A. Mazuronio klausimą dėl valstybės valdomos bendrovės „Ignitis grupė“ investicijų į projektus kitose šalyse, o ne Lietuvoje, D. Kreivys atsakė, kad valstybė privalo valdyti kritinę energetinę infrastruktūrą ir esą ją valdo, o štai gamyba, pasak ministro, visada buvo ir yra privačių Europos kompanijų „reikalas“.</p>
<h2>Kritikavo ankstesnę valdžią</h2>
<p>D. Kreivys, atsakinėdamas į jam pateiktus interpeliacijos klausimus, ne tik neprisiėmė sau bent dalies atsakomybės, bet ir pradėjo šaudyti žaibais į ankstesniąsias Vyriausybes. Ministras rėžė, kad kainų krizei „pagalvių nepadėjo“ ankstesnė valdžia. </p>
<blockquote>
<p>E. Sabutis, išgirdęs tokius ministro atsakymus, kirto, kad opozicija beveik du metus negirdėjusi apie tai, kokį „baisų palikimą“ energetikos ministerija gavo iš praeitos valdančiosios daugumos ir kaip esą 10 metų energetikos sektorius buvo nevystomas. Pasak parlamentaro, D. Kreivys taip pradėjo kalbėti tik visai neseniai, energetikos krizei tapus nebekontroliuojamai.</p>
</blockquote>
<p>Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovui Algirdui Butkevičiui pasiteiravus ministro, kodėl energetikos ministerija į kylančias kainas nesureagavo dar rudenį, kai jau daugelis Europos šalių skambino pavojaus varpais dėl kylančių kainų, ministras rėžė, kad elektros kainos gerokai šoktelėjo tik šių metų liepos mėnesį.</p>
<p>Ministras taip pat gynėsi ir jau 12 metų nebedirbantis su rusiškomis prekėmis siejamoje įmonėje „Moki-veži“.</p>
<blockquote>
<p>Į D. Kreivio pusę stojęs konservatorius Edmundas Pupinis negailėjo kritikos strėlių opozicijai, kuri esą nenorėjo išgirsti ministro atsakymų į klausimus, mat jų pusė buvo „pustuštė“.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/seimas0101-venteviteikaite-12.jpg" alt="" /></p>
<h2>Opozicija pasiduoti neketina</h2>
<p>Net ir po šios nesėkmės Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ teigė neketinanti iškelti baltos vėliavos, o interpeliacijos klausimai ministrams, pasak frakcijos seniūno Luko Savicko, bus keliami ir toliau.</p>
<p>„Manau, kad opozicija toliau tęs nuosekliai tai, ką yra pažadėjusi, kad interpeliacijos klausimai toliau bus tęsiami“, – antradienį žurnalistams teigė L. Savickas[7].</p>
<p>Pasak parlamentaro, jį liūdina tai, kad valdančioji dauguma yra labai susitelkusi, todėl dalykiškai nevertina situacijos tokios, kokia ji yra.</p>
<blockquote>
<p>L. Savickas rėžė, kad dangstytis kitų Vyriausybių (ne)darbais taip pat nevalia, juk krizė neprasidėjo vakar, o du metai yra pakankamas laiko tarpas apšilti kojas.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu G. Paluckas teigia, kad interpeliacijos klausimas kitiems ministrams turėtų būti svarstomas nebent po 2023 m. valstybės biudžeto pateikimo, kuris Seime planuojamas spalio 11 d.</p>
<h2>Ministro pusėn stojo net prezidentas?</h2>
<p>Prieš kelias savaites energetikos ministro pusėn stojo ir šalies vadovas Gitanas Nausėda[9]. Tąkart prezidentas teigė matantis nuoširdžias D. Kreivio pastangas, o interpeliacija esą yra puikus būdas išgirsti atsakymus į pateiktus klausimus.</p>
<blockquote>
<p>„Aš manau, kad interpeliacija yra gerai jau vien tuo, kad galima užduoti labai rimtus klausimus ir reikalauti išsamaus atsakymo. Taip, yra apie daug ką pakalbėti, nes iš tikrųjų klausimų ratas yra labai platus, įvertinant ir tai, kas atsitiko, įvertinant tolesnę perspektyvą“, – teigė G. Nausėda[9].</p>
</blockquote>
<p>Tuo pačiu prezidentas patikino dabar matantis ir tikrai nuoširdžias energetikos ministro pastangas, kad europiniai dokumentai ir principai atitiktų ir Lietuvos principus.</p>
<h2>Po interpeliacija pasirašė 62 Seimo nariai</h2>
<p>Praėjusį antradienio vakarą Seimo socialdemokratams išplatinus pranešimą apie <a title="I. Šimonytei ironija gali atsirūgti: siūlys interpeliuoti visą Vyriausybę" href="/i-simonytei-ironija-gali-atsirugti-siulys-interpeliuoti-visa-vyriausybe">D. Kreiviui rengiamą interpeliaciją</a>, po šiuo E. Sabučio parengtu dokumentu kaipmat nugulė 62 opozicinių frakcijų atstovų parašai.</p>
<blockquote>
<p>D. Kreivio vadovaujamai ministerijai buvo pažerta kritikos dėl tinkamos elektros liberalizacijos proceso kontrolės nebuvimo, galimybių nepriklausomu elektros tiekėju tapti kone bet kam, ką parodė ir „Perlo Energijos“ skandalas. </p>
</blockquote>
<p>Parengtoje interpeliacijoje ministrui buvo pateikti 23 klausimai apie antrąjį elektros tiekimo rinkos liberalizacijos etapą, elektros generacijos pajėgumus, energijos išteklių kainas, saulės elektrines, UAB „Ignitis“, taupymo planą ir nuotolinio darbo kompensacijas, įmonių bankrotą ir darbuotojų atleidimus, biokuro kainą, biržą „Nord Pool“, gaminančių vartotojų situaciją ir kt.</p>
