LRT nurodė, kad pateikė ne visus dokumentus
LRT taryba rugsėjo pabaigoje pranešė, kad generalinio direktoriaus konkurse dalyvaus 3 kandidatai, ir paviešino jų pavardes. Dėl visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus posto rungėsi anksčiau LRT dirbęs Aldaras Stonys, dabartinė LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius.
„LRT taryba posėdžio metu atplėšė keturių kandidatų vokus ir atliko pateiktų dokumentų patikrą. Taryba nutarė, kad konkurse eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas dalyvauja Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Mantas Martišius, Aldaras Stonys, pateikę visus privalomus dokumentus ir atitikę nustatytus privalomus reikalavimus“, – pranešė LRT atstovė ryšiams su visuomene Miglė Savickaitė.[1]
Nevyriausybinės organizacijos „Nacionalinė švietimo taryba“ pirmininko Zenono Andrulėno, sekmadienį viešai paskelbusio apie kandidatavimą, paraiška nebuvo priimta.
„Taryba nustatė, kad Zenonas Andrulėnas pateikė ne visus privalomus dokumentus ir neatitinka konkurso apraše nustatytų privalomų reikalavimų“, – pridūrė M. Savickaitė.
Galiausiai, spalio pradžioje, kaip ir buvo galima tikėtis, trečią kartą dėl LRT generalinio direktoriaus balsavusi LRT taryba galiausiai pasiekė sprendimą – surinkusi balsų daugumą generaline direktore perrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.[2]
M. Garbačiauskaitė-Budrienė surinko 7 LRT tarybos narių balsus, Mantas Martišius surinko 5 balsus. Aldaras Stonys negavo nė vieno balso.
Konkursą gali tekti pakartoti?
Nepaisant to, jog LRT taryba nusprendė, kad vadovauti seniai nebe nacionaliniu, o vienos partijos transliuotoju tapusiais įstaiga gali tik nepakeičiamoji M. Garbačiauskaitė-Budrienė, Z. Andrulėnas su tokia pozicija taikstytis nėra linkęs.
„Nors jie skelbia, kad vadovas išrinktas, aš dar nesu gavęs atsakymo į savo užklausą – kodėl nebuvo priimti mano konkursui teikti dokumentai ir man neleista jame dalyvauti. Man konkursas dar vyksta, tiksliau, be LRT tarybos palaiminimo aš tik dabar pradedu jame dalyvauti. O kai pagaliau man pateiks atsakymą, kodėl mano dokumentai netiko, aš jį išnagrinėsiu ir skųsiu Ginčų komisijai“, – patikino visuomenininkas.
Jis patikslino, kad jeigu Taryba ir galėjo nepriimti jo dokumentų, tai privalėjo paaiškinti – kodėl.
„Gavau elektroninį laišką, kuriame buvo abstrakti frazė „neatitinka reikalavimų“. Aš paprašiau jų patikslinti, kas konkrečiai užkliuvo – forma, turinys? Bet atsakymo negavau, tad šiandien pasakyti – kuo būtent jiems neįtikau, negaliu, – pasakojo Z. Andrulėnas. – Ir netgi priešingai, kiek aš skaičiau reikalavimus, mano pateikti dokumentai juos visiškai atitiko.“
Viena iš versijų, kodėl visuomenininkas nebuvo prileistas, yra ta, jog jis buvo realus varžovas M. Garbačiauskaitei-Budrienei ir net galėjo atimti iš jos „karūną“.
„O tai, kad esu nepageidaujamas, buvo aišku nuo pat pradžių. Kai atnešiau dokumentus, atėjusi LRT tarybos referentė man juos pasiūlė atiduoti tiesiog praėjime, nors tai neatitinka jokių normų. Išsireikalavau, kad vokas su dokumentais ir prašymas būtų paliktas kabinete, – prisiminė visuomenininkas. – Taip pat LRT niekur neįkėlė mano nuotraukos, nors kitų kandidatų buvo sukeltos. Nebuvo paminėta ir tai, kad esu „Vilniaus televizijos“ direktorius. Kitaip sakant, buvo praleistas ganėtinai svarbus, manau, įtakos konkurso baigčiai galėjęs turėti, faktas.“
Veiklos programa buvo per daug rimta?
Kandidatai tarybos vertinimui privalėjo pateikti ir veiklos programą. Pasak Z. Andrulėno, jis irgi tokią pateikė, tačiau neslėpė, kad įgyvendinti ją būtų buvę sudėtinga.
„LRT taryba – kolegialus valdymo organas, formuojantis visą turinį, tad čia kažką keisti ne taip jau paprasta. Visgi aš akcentavau, kad mano pagrindinis tikslas: LRT vizijos įgyvendinimas – telkti visuomenę. Dabartinė LRT visuomenę tik skaldo, o jos veikla apsiriboja vienos politinės jėgos pozicijos pateikimu, kas nėra teisinga. Tai irgi paminėjau savo programoje. Atkreipiau dėmesį ir į viešuosius pirkimus. Jie turi būti ypač skaidrūs, o to irgi nėra. Kadangi planuojama pastato renovacija, minėtas momentas tapo ypač svarbus.“
Visuomenininko nuomone, kadangi jo vizija prieštaravo tam, kas dabar vyksta LRT, todėl galėjo būti surasta formali priežastis jo dokumentų nepriimti.
„Gal prašymo forma užkliuvo. Gal per daug parašiau. Nors, jeigu vyksta rimtas konkursas, manau, jog tokios priežastys negalėjo tapti kliūtimi bent jau dalyvauti, nes visi kiti dokumentai buvo pateikti pagal sąrašą, – priminė visuomenininkas. – Ir nustebino terminai, per kuriuos taryba priėmė sprendimą, paskelbė konkursą ir paviešino jo rezultatus. Jie tam turi mėnesį laiko, o šį kartą susisuko per 10 dienų. Keistai atrodo ir tai, jog galutinį žodį dėl M. Garbačiauskaitės-Budrienės tinkamumo eiti minėtas pareigas tars atitinkamos spec. tarnybos. O kas bus, jeigu jos nuspręs, kad minėta persona pareigoms netinka? LRT vėl skelbs naują konkursą?“
Taip pat visuomenininką nustebino tai, jog, nepaisant ypač žemos reikalavimų kartelės, trečiajame konkurse dalyvavo tik keturi kandidatai, vienas kurių vėliau savo kandidatūrą atsiėmė. Apibendrindamas Z. Andrulėnas patikino, kad rankų nenuleis ir toliau aiškinsis ar tikrai konkursas buvo sąžiningas bei teisėtas.
