Pirmas barjeras įveiktas: Seimas pritarė branduolinių ginklų draudimo panaikinimui

Seimas žengė pirmą žingsnį dėl branduolinio ginklo draudimo panaikinimo

Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas absoliutus draudimas šalies teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus gali būti panaikintas. Seimas antradienį pirmuoju priėmimu pritarė Konstitucijos pataisai, kuri iš 137 straipsnio išbrauktų šią nuostatą. Už pakeitimą balsavo 106 parlamentarai, prieš – 18, dar šeši susilaikė.

Pataisos šalininkai argumentuoja, kad dabartinė formuluotė Lietuvą išskiria iš dalies kitų NATO valstybių ir gali riboti sąjungininkų atgrasymo priemonių dislokavimo galimybes ateityje. Vis dėlto net ir priėmus pakeitimą, tai savaime nereikštų, kad Lietuvoje iškart atsirastų branduolinių ar kitų masinio naikinimo ginklų – tam reikėtų atskirų politinių, karinių ir tarptautinių sprendimų.

Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnyje įrašyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Svarstoma pataisa siūlo atsisakyti būtent pirmosios šios nuostatos dalies.

Kadangi kalbama apie Konstitucijos keitimą, vieno balsavimo nepakanka. Antrasis, galutinis balsavimas gali vykti ne anksčiau kaip po trijų mėnesių pertraukos, o pataisai ir tuomet turės pritarti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas yra sakęs, kad galutinis balsavimas planuojamas kitų metų sausio 12 dieną.

Olekas: tai sustiprintų atgrasymą

J. Olekas prieš posėdį teigė, kad tokios nuostatos išbraukimas iš Konstitucijos sustiprintų Lietuvos atsparumą ir atgrasymą.

„Išbraukimas reikštų, kad mes užsitikrinam tvirtesnę paramą, kuri galėtų būti. Sutvarkius juridinius išskirtinumus, kuriuos Lietuva turėjo palygint su kitomis ES ir NATO valstybėmis, jų nebus, mes būsime lygūs“, – aiškino J. Olekas.

Pataisos esmė – panaikinti teisinį barjerą, kuris ateityje galėtų trukdyti Lietuvai dalyvauti platesniuose NATO ar Europos atgrasymo sprendimuose. Tačiau pats Konstitucijos pakeitimas nėra sprendimas dislokuoti konkrečius ginklus – jis tik pašalintų dabartinį absoliutų draudimą.

Tokiu būdu Seimas siekia palikti daugiau lankstumo saugumo politikai, ypač tuo metu, kai Europoje vis dažniau diskutuojama apie branduolinio atgrasymo stiprinimą ir sąjungininkų karinių pajėgumų išdėstymą.

Diskusijos dėl branduolinio atgrasymo stiprėja visoje Europoje

Dar kovą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pristatė idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą. Pagal ją partnerės tam tikromis sąlygomis galėtų laikinai priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniais ginklais.

Tuo metu „Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę branduolinius ginklus dislokuoti dar keliose NATO valstybėse Europoje.

Šios diskusijos vyksta platesniame saugumo politikos kontekste, kai Europos valstybės ieško būdų sustiprinti atgrasymą ir pasirengimą galimoms karinėms grėsmėms.

Lietuvos kariuomenės analitikai taip pat yra nurodę, kad Lietuvos siekis atsisakyti konstitucinio branduolinio ginklo draudimo sulaukia Rusijos propagandos dėmesio.

Maskva į Lietuvos diskusijas jau sureagavo

Rugsėjo pradžioje Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuvos teritorija atsidurtų Rusijos taikiklyje, jei šalis leistų sąjungininkams dislokuoti savo teritorijoje branduolinius ginklus.

Tokie pareiškimai rodo, kad net pats teisinės nuostatos svarstymas jau tapo platesnės informacinės ir geopolitinės kovos dalimi.

Vis dėlto šiuo metu Lietuvoje sprendžiamas tik Konstitucijos pakeitimo klausimas. Jokio atskiro sprendimo dėl konkrečių branduolinių ginklų dislokavimo šalyje nėra priimta.

Galutinį sprendimą Seimas galės priimti tik po privalomos trijų mėnesių pertraukos. Jei ir per antrą balsavimą pataisą palaikys bent 94 parlamentarai, draudimas masinio naikinimo ginklams būti Lietuvos teritorijoje iš Konstitucijos būtų išbrauktas.