ES gynyba nuo dronų stringa: iki 2030-ųjų rezultatų tikimasi tik iš trečdalio programų

Nutekėjusi ES ataskaita atskleidė atotrūkį tarp investicijų ir pristatymo terminų

Europos Sąjungos valstybės smarkiai padidino išlaidas kovai su dronais, tačiau įrangos pristatymas gali užtrukti gerokai ilgiau, nei numato Europos gynybos planai. „Euronews“ gautoje neviešoje Europos gynybos agentūros ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2030 metų rezultatų duos tik maždaug trečdalis vertintų programų.

Ataskaitos duomenimis, investicijos į kovos su dronais ir labai trumpojo nuotolio oro gynybos pajėgumus 2025 metais buvo šešis kartus didesnės nei 2024-aisiais. Šis augimas parodo, kaip greitai pasikeitė valstybių prioritetai, tačiau pats finansavimo padidėjimas dar nereiškia, kad sistemos jau pasiekė kariuomenes.

Europos gynybos agentūra patvirtino parengusi pirmąją metinę gynybinės parengties ataskaitą ir rugsėjo pabaigoje pristačiusi ją valstybių gynybos ministrams. Agentūra nurodo, kad dokumentas skirtas vyriausybėms ir viešai neskelbiamas; todėl išsamūs duomenys apie programų terminus kol kas žinomi iš „Euronews“ paviešintos jo dalies.

Dronų technologijoms numatyta 18,9 mlrd. eurų, bet pirkimai išskaidyti

Neviešoje ataskaitoje nurodoma, kad 2024–2029 metais ES šalys į dronų technologijas investuoja 18,9 mlrd. eurų. Ši suma apima platesnę dronų technologijų sritį, todėl jos negalima laikyti vien išlaidomis priešdroninėms sistemoms.

Dauguma valstybių investuoja į dronus, skirtus stebėjimui, žvalgybai ir taikinių nustatymui. Kitų rūšių bepiločiai orlaiviai, nors jų vaidmuo mūšio lauke auga, sulaukia mažesnio finansavimo. Agentūra taip pat įvardija priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir pajėgumų spragas.

Viena didžiausių kliūčių – atskirai valstybių vykdomi pirkimai. Ataskaitoje minimi riboti skirtingų sistemų suderinamumo ir bandymų pajėgumai, taip pat pramonės galimybės prireikus staigiai padidinti gamybą. Ispanija, Danija, Kroatija, Latvija ir Nyderlandai jau dalyvauja bendrame dronų bei kovos su jais sistemų pirkimo projekte ir planuoja technologijų centrą naujovėms bei bandymams sutelkti.

Technologijos keičiasi greičiau, nei įprastai perkama karinė įranga

Europos gynybos agentūros vertinimu, tradiciniai karinės įrangos įsigijimo ciklai nespėja paskui dronų technologijų raidą. Dėl to atsiranda rizika, kad užsakyta sistema pasens dar prieš ją perduodant naudotojams. Ataskaitoje raginama derinti pirkimus su bandymais, tinkamu karių rengimu ir aiškiomis naudojimo taisyklėmis.

Dokumente suskaičiuota daugiau kaip 200 ES įmonių, kuriančių dronų ir kovos su jais technologijas. Agentūra vertina, kad, sudarius tinkamas investavimo sąlygas, šis sektorius iki kitų metų galėtų išaugti iki 140 procentų. Tai yra sąlyginė prognozė, o ne jau pasiektas įmonių ar gamybos augimas.

Rugsėjo 28 dieną valstybių gynybos ministrai pritarė Europos gynybos agentūros stiprinimui. Tarp numatytų darbų – bendrų pirkimų plėtra ir didesni inovacijų bei bandymų pajėgumai. Agentūra taip pat ketina steigti centrą, kuris padėtų valstybėms kartu įsigyti paruoštą įrangą ir paslaugas.

ES planuose – bendra gynyba nuo dronų ir rytinio pasienio apsauga

Europos Komisijos gynybinės parengties plane numatyta, kad Europos gynybos nuo dronų iniciatyva turėtų būti visiškai veiksminga iki 2027 metų pabaigos. Atskirai planuojama stiprinti rytinio pasienio stebėseną ir apsaugą; šios iniciatyvos veikimo terminas plane nurodytas kaip 2028 metų pabaiga. Tai politinio plano gairės, o ne patvirtinimas, kad visi valstybių įrangos įsigijimo projektai bus baigti tomis datomis.

Vasario mėnesį Europos Komisija pristatė ir civiliniam saugumui skirtą kovos su dronais veiksmų planą. Jame numatyti geresnio dronų aptikimo, reagavimo, sistemų bandymų bei bendradarbiavimo su gynybos sektoriumi darbai. Komisija taip pat siūlo stiprinti bendrus techninius reikalavimus, kad skirtingose šalyse naudojamos sistemos galėtų veikti drauge.

Spalio pradžioje Komisija paskelbė papildomai skirianti 130 mln. eurų valstybių dronų ir priešdroniniams pajėgumams prie išorės sienų. Kartu su anksčiau numatytomis lėšomis stebėjimo bei kovos su dronais technologijoms pagal vidaus reikalų fondus prieinama daugiau kaip pusė milijardo eurų. Šis finansavimas yra atskiras nuo neviešoje ataskaitoje aptariamų platesnių valstybių karinių investicijų.