„Skylėtas branduolinis skėtis“: R. Žemaitaitis 137 straipsnio naikinimą vadina antikonstituciniu

„Nemuno aušros“ pirmininkas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis spalio 8 d. socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą, kuriame Konstitucijos 137 straipsnio naikinimą pavadino antikonstituciniu ir užsiminė apie „bėgimo nuo galimos apkaltos“ motyvus. Įrašas pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai Seimas pirmuoju balsavimu pritarė pataisai, naikinančiai branduolinio ginklo draudimą, ir tą pačią dieną, kai referendumo dėl šio straipsnio siekiantys piliečiai viešai apkaltino Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) vilkinimu.

Ką parašė R. Žemaitaitis

Įrašą politikas pavadino „SKYLĖTAS BRANDUOLINIS SKĖTIS“. Pagrindinė jo mintis – kad pats straipsnio naikinimas prieštarauja Konstitucijai: „Taip jau gaunasi, kad tas 137 Konstitucijos straipsnio naikinimas yra antikonstitucinis.“ Kuo remiasi šis teiginys, įraše nenurodyta.

Toliau R. Žemaitaitis rašė, kad situaciją reikėtų ištirti: „Gal Konstitucija pažeista jau seniai ir tas straipsnio išbraukimas tiesiog nubrauktų daugybę kotų pažeidimų.“ Kokie galimi pažeidimai turimi omenyje, jis neįvardijo.

Įrašą jis baigė klausimu, kuriame saugumo argumentus atmeta: „Ir šalies bei tautos saugumas čia niekuo dėti. Tiesiog kažkas gali visų tuo lošti vardan savo asmeninių ambicijų ir bėgimo nuo galimos apkaltos?“ Kam skirta užuomina apie apkaltą, įraše nenurodyta.

Tai jau ne pirmas jo įrašas šia tema. Spalio 5 d., likus mažiau nei parai iki balsavimo, jis „Facebook“ klausė, ar tokio sprendimo pakanka Seimo balsavimo, ar „tokį fundamentalų valstybės saugumo klausimą turi spręsti pati Tauta“. Apie tą įrašą 77.lt rašė straipsnyje „Lietuviška atominė bomba“: R. Žemaitaitis klausia, ar dėl branduolinio ginklo neturėtų spręsti Tauta.

Kas vyksta su 137 straipsniu

Konstitucijos 137 straipsnyje įrašyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Pataisą liepos 7 d. Seimui pristatė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, tada po pateikimo jai pritarė 89 Seimo nariai. Rugsėjo 22 d. po svarstymo už balsavo 99, prieš – 13, susilaikė 5.

Spalio 6 d. pirmuoju balsavimu pataisą palaikė 106 Seimo nariai, prieš buvo 18, susilaikė 6. Plačiau apie balsavimą – 77.lt straipsnyje apie pirmąjį Seimo balsavimą. Galutinis balsavimas, pasak J. Oleko, planuojamas 2027 m. sausio 12 d., ir tada pataisai vėl reikės bent 94 balsų iš 141.

Pataisos šalininkai teigia, kad dabartinė nuostata Lietuvą išskiria iš kitų NATO valstybių ir gali trukdyti visaverčiam dalyvavimui sąjungininkų atgrasymo sistemoje. Jie taip pat pabrėžia, kad pats pakeitimas nereiškia sprendimo Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.

Ar straipsnio naikinimas prieštarauja Konstitucijai?

Konstitucija pati nustato, kaip ją galima keisti. Pagal 147 ir 148 straipsnius pataisa svarstoma ir dėl jos balsuojama du kartus, tarp balsavimų turi būti ne trumpesnė kaip trijų mėnesių pertrauka, o abu kartus pataisą turi palaikyti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių. Referendumas privalomas tik keičiant I skirsnį „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnį „Konstitucijos keitimas“. 137 straipsnis yra XIII skirsnyje „Užsienio politika ir valstybės gynimas“.

Taigi teisiškai Seimas šį straipsnį gali pakeisti ar panaikinti be referendumo, jei laikysis šios procedūros. Viešai prieinamuose šaltiniuose nerasta Konstitucinio Teismo ar kitos institucijos išvados, kad 137 straipsnio naikinimas prieštarautų Konstitucijai.

Teisinių klausimų vis dėlto keliama. Teisės profesorius, Seimo narys Ignas Vėgėlė atkreipia dėmesį, kad kartu su masinio naikinimo ginklų draudimu naikinamas ir draudimas dėl užsienio valstybių karinių bazių. Jis primena Konstitucinio Teismo 2011 m. išaiškinimą, kad negali būti tokių bazių, kurias savarankiškai valdo ir kontroliuoja užsienio valstybė, ir klausia, kas spręstų dėl masinio naikinimo ginklo dislokavimo.

Referendumo iniciatyva ir VRK

Rugsėjo 24 d. 94 piliečiai, tarp jų Seimo nariai Rimas Jonas Jankūnas ir Karolis Neimantas, kreipėsi į VRK dėl iniciatyvinės grupės įregistravimo. Jie siekia patariamojo referendumo klausimu „Ar Jūs pritariate Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimui?“.

Spalio 1 d. VRK raštu nurodė dokumentų trūkumų, susijusių su dalies parašų sąsaja su prašymu. Iniciatoriai spalio 7 d. atsakė, kad pastabos nekonkrečios, ir paprašė sprendimą priimti iki spalio 15 d. Jų atstovas G. Ustinavičius komisijos veiksmus pavadino „instituciniu sabotažu“. VRK sprendimo dar nepriėmė.

Kas toliau

Iki galutinio balsavimo Seime liko daugiau nei trys mėnesiai. Spalio 6 d. pataisą palaikė 12 Seimo narių daugiau, nei reikės sausį, todėl jos likimas priklausys nuo to, ar parama išliks.

Lygiagrečiai VRK turės apsispręsti dėl referendumo iniciatyvos. Net ir įregistruota grupė turėtų surinkti reikiamą piliečių parašų skaičių, o patariamojo referendumo rezultatas Seimo neįpareigotų. Kai pataisa buvo pateikta Seimui, nė vienas „Nemuno aušros“ atstovas jos nepalaikė.