„Nemuno aušra“ Vaiko teisių tarnybai: reikalauja veiksmų plano dėl lygiavertės tėvystės
- Spalio 8 d. „Nemuno aušros“ frakcija susitiko su viceministre, Vaiko teisių tarnybos ir Lygiavertės tėvystės asociacijos atstovais.
- Aptartos keturios problemos: vaiko gyvenamoji vieta, trukdymas bendrauti, institucijų objektyvumas ir teismo sprendimų vykdymas.
- Frakcija reikalavo konkretaus tarnybos veiksmų plano ir aiškios atsakomybės.
- Vaiko teisių apsaugos kontrolierius siūlo įtvirtinti lygiavertės tėvystės principą, didesnes baudas ir platesnius antstolių įgaliojimus.
- Frakcija žada tokius susitikimus rengti ir ateityje.

Seimo frakcija „Nemuno aušra“ spalio 8 d. susitiko su socialinės apsaugos ir darbo viceministre, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Lygiavertės tėvystės asociacijos atstovais. Apie tai partija tą pačią dieną pranešė socialiniame tinkle „Facebook“, teigdama, kad tarnybai buvo užduoti griežti klausimai dėl lygiavertės tėvystės užtikrinimo. Tema aktuali ne tik partijai: Vaiko teisių apsaugos kontrolierius šių metų ataskaitoje atkreipė dėmesį, kad teismų nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos dažnai vykdomos nesklandžiai.
Ką paskelbė frakcija
Pasak partijos, susitikime aptartos problemos, susijusios su lygiavertės tėvystės principo įgyvendinimu, vaiko teisių apsauga ir institucijų atsakomybe sprendžiant šeimos ginčus. Įraše išvardytos keturios pagrindinės temos: vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, atvejai, kai vienam iš tėvų trukdoma bendrauti su vaiku, vaiko teisių institucijų objektyvumas ir teismo sprendimų dėl bendravimo tvarkos vykdymas.
Frakcijos nariai, anot pranešimo, iš tarnybos tikėjosi konkrečių atsakymų: „Parlamentarai reikalavo ne vien bendro pobūdžio paaiškinimų, bet ir aiškaus institucijos veiksmų plano – kokių konkrečių priemonių ketinama imtis, kaip bus sprendžiamos įvardytos problemos ir kas prisiims atsakomybę už priimamus sprendimus bei jų įgyvendinimą.“
Įraše taip pat pabrėžiama, kad „vien teisės aktuose įtvirtintų principų nepakanka, jeigu praktikoje šeimos susiduria su ilgai neišsprendžiamomis problemomis“. Kokius atsakymus pateikė tarnybos atstovai ir viceministrė, partijos pranešime nenurodyta, taip pat neįvardyti konkretūs teisės aktų pakeitimai, kurių frakcija siektų.
Ką rodo kontrolieriaus ataskaita ir teismų praktika
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2025 m. veiklos ataskaitoje, paskelbtoje 2026 m. kovo 31 d., nurodoma, kad nors teismai bendravimo su vaiku tvarkas nustato, jų vykdymas dažnai būna nesklandus. Ataskaitoje pabrėžiama, kad valstybės pareiga – ne tik nesikišti, bet ir imtis priemonių, kad teismo nustatytas tikslas būtų realiai pasiektas.
Kontrolierius teikė pasiūlymus įstatymų leidėjui ir institucijoms: įtvirtinti lygiavertės tėvystės principą po skyrybų, nustatyti aiškias ir didesnes baudas už bendravimo tvarkos nevykdymą ir išplėsti antstolių įgaliojimus, kad jie galėtų nedelsdami taikyti priverstines priemones. Duomenų, kad šie pasiūlymai jau būtų priimti, 77.lt nerado.

Bendravimo tvarkos vykdymą šiemet nagrinėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Rugsėjį paskelbtoje nutartyje išaiškinta, kad dėl baudos už bendravimo tvarkos nevykdymą sprendžia teismas, o tai, ar tvarka buvo pažeista, vertinama vykdymo procese, kai antstolis užfiksuoja konkrečius faktus.
Ką numato įstatymai
Civilinis kodeksas jau dabar numato, kad tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, taip pat ir tuo atveju, kai jie gyvena skyrium. Atskirai nuo vaiko gyvenantis iš tėvų turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria, vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką nustato teismas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jos teritoriniai skyriai tokiose bylose dalyvauja kaip institucija, teikianti teismui išvadas, todėl jų vertinimai gali turėti įtakos teismo sprendimui. Šių institucijų objektyvumo klausimą savo įraše iškėlė ir frakcija.
Būtent šį atotrūkį tarp įtvirtintų principų ir praktikos savo įraše akcentuoja ir „Nemuno aušra“. Panašius argumentus jau ne vienus metus kelia tėvų organizacijos, o 77.lt nuomonių skiltyje apie tai rašė visuomenininkė Roberta Ažukaitė – straipsnyje apie institucinį smurtą vaiko teisių apsaugos sistemoje ji teigė, kad skyrybas išgyvenančios šeimos vertinamos pagal tą patį algoritmą kaip ir rizikos šeimos.
Kas toliau
Frakcija pranešė planuojanti tokius susitikimus rengti ir ateityje, „siekdama nuosekliai nagrinėti keliamas problemas, stebėti atsakingų institucijų veiksmus ir vertinti pasiektus rezultatus“. Konkrečių datų ar teisėkūros iniciatyvų įraše nepaminėta.
„Nemuno aušra“ šiuo klausimu kalba būdama opozicijoje: birželį socialdemokratai nutraukė koalicinį susitarimą su šia partija ir pradėjo derybas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Apie pertvarką 77.lt rašė straipsnyje apie socialdemokratų sprendimą keisti koaliciją. Opozicinė frakcija Vyriausybei pavaldžių institucijų darbą gali kontroliuoti per susitikimus, Seimo narių paklausimus ar komitetų posėdžius, o teisės aktų pakeitimams reikėtų registruoti projektus ir surinkti Seimo daugumą.
Dažniausi klausimai
Kas yra lygiavertė tėvystė?
Tai principas, kad po skyrybų abu tėvai vienodai dalyvauja vaiko gyvenime ir auklėjime. Civilinis kodeksas numato lygias tėvų teises ir pareigas, o kontrolierius siūlo lygiavertės tėvystės principą įtvirtinti aiškiau.
Ką daryti, jei buvęs partneris trukdo bendrauti su vaiku?
Jei teismas yra nustatęs bendravimo tvarką, jos vykdymo galima siekti per antstolį, o dėl baudos už nevykdymą sprendžia teismas. Pagalbos taip pat galima kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Kas nustato vaiko gyvenamąją vietą, kai tėvai nesutaria?
Jei tėvai nesusitaria, vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką nustato teismas, vertindamas vaiko interesus.
Ar „Nemuno aušra“ siūlo keisti įstatymus dėl lygiavertės tėvystės?
Partijos įraše konkrečių teisės aktų pakeitimų neįvardyta. Frakcija paskelbė reikalavusi veiksmų plano ir žadėjo rengti daugiau tokių susitikimų.
Šaltiniai
- „Nemuno aušros“ įrašas „Facebook“ (2026-10-08)
- Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2025 m. veiklos ataskaita
- Teise.pro: LAT: dėl baudos už bendravimo tvarkos nevykdymą sprendžia teismas
- LAT: Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
Prisijunk, kad komentuotum
Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.