NT mokestis dar neįsigaliojo, o apeiti jį jau planuoja: ekspertai perspėja apie brangiai kainuosiančius žaidimus su įstatymais
Naujasis nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis dar nė nepradėtas taikyti, o dalis gyventojų jau suka galvas, kaip jį apeiti. Ekspertai kalba atvirai – deklaracijų „perstumdymas“ ar turto dalijimasis tarp šeimos narių gali atrodyti patraukliai, bet galiausiai – ir brangiai kainuoti.
Pagal naująją tvarką, pagrindinis būstas apmokestinamas tik tuomet, kai jo vertė viršija 450 tūkst. eurų asmeniui arba 900 tūkst. eurų dviem bendrasavininkams. Tuo tarpu antras ir paskesnis nekilnojamasis turtas apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų vertės. Todėl jau dabar kalbama apie schemą – turtą perrašyti vaikams ar artimiesiems ir deklaruoti gyvenamąją vietą skirtinguose objektuose[1].
Vilniaus universiteto docentė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė sako, kad formaliai toks veiksmas gali atrodyti teisėtas, tačiau jei tai daroma tik siekiant sutaupyti, galima susidurti su rimtomis teisinėmis pasekmėmis. Be to, reikia atsižvelgti į papildomas išlaidas – notaro paslaugas, registracijos mokesčius ar net paskolų sutartis.
Norint išvengti mokesčių ir perleidus turtą vaikams, galiausiai gali tekti likti be nieko
Teisininkas Mindaugas Lukas taip pat primena, kad formalūs veiksmai gali atsisukti prieš pačius gyventojus. Tarkime, perleidus turtą vaikams, jis tampa jų asmenine nuosavybe, todėl vėliau tėvai nebegalės taip lengvai disponuoti šiuo turtu. O sutuoktinių turto dalybos gali komplikuotis skyrybų ar finansinių įsipareigojimų atvejais.
Valstybinė mokesčių inspekcija perspėja – fiktyvus gyvenamosios vietos deklaravimas ar formalūs sandoriai, siekiant išvengti mokesčių, bus laikomi pažeidimu. Kontrolė bus griežtinama, pasitelkiant įvairius duomenų registrus ir algoritmus, leidžiančius tikrinti realią situaciją.
Galiausiai ekspertai pabrėžia, kad NT mokesčio surinkimo sėkmę lems ne tik įstatymų griežtumas, bet ir gyventojų požiūris į mokesčių mokėjimą. Jei vyraus noras „apeiti sistemą“, valstybės biudžeto planai gali taip ir likti neįgyvendinti.
Valdžios atstovai irgi turi galimybes apeiti įstatymus?
Žinomas politikos apžvalgininkas Vidas Rachlevičius viešai sukritikavo Prezidentą Gitaną Nausėdą, iškeldamas klausimus dėl skaidrumo. Pasak jo, oficialioje turto deklaracijoje įrašyta vos 263,5 tūkst. eurų vertė už modernų namą prestižinėje Vilniaus vietoje kelia rimtų abejonių. Juolab kad dar prieš keletą metų tas pats turtas buvo įkainotas daugiau nei dvigubai brangiau – 527 tūkst. eurų.
Visuomenės dėmesį ypač patraukė sutapimas su naujuoju nekilnojamojo turto mokesčiu, kuris taikomas tik tiems būstams, kurių vertė viršija 450 tūkst. eurų. Rachlevičiaus teigimu, toks turto vertės sumažėjimas leidžia Prezidentui išvengti papildomų mokesčių, o visuomenėje vis dažniau girdimas nusivylimas – esą politikai kuria sau palankias taisykles, o moralės kartelė toliau smunka.
NT mokesčių revoliucija: pagrindiniam būstui lengvatos, už antrą – kaina skaudesnė
Jau nuo 2026-ųjų Lietuvoje įsigalios nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tvarka, kuri turėtų palengvinti gyvenimą tiems, kurie turi tik vieną būstą.
Pagrindiniam būstui bus taikoma 450 tūkst. eurų vertės riba – iki šios sumos mokėti nereikės. Tačiau turintiems daugiau nei vieną nekilnojamąjį turtą teks susimokėti jau viršijus 50 tūkst. eurų ribą, tad papildomo turto savininkai gali susidurti su nemaloniais siurprizais.
Kartu su NT mokesčiu Seimas patvirtino ir kitas prieštaringai vertinamas reformas – nuo progresinių pajamų tarifų iki griežtesnių akcijų apmokestinimo taisyklių. Nors valdžia tikina, kad nauji sprendimai padės paprastiems žmonėms, kritikai sako priešingai – verslas kalba apie investicijų traukimąsi, specialistų emigraciją, o visuomenėje kyla įtampa dėl bandymų „brautis į privačią nuosavybę“.
Ekspertai savo ruožtu įspėja – mokesčių pertvarka gali brangiai kainuoti visai šaliai.
