„WikiLeaks“ įkūrėjas jau laisvėje
Londono aukštasis teismas už užstatą paleido „WikiLeaks“ įkūrėją Džulijaną Asandžą (Julian Assange), kuris Londono Belmaršo kalėjime buvo laikomas nuo 2019 metų, paskelbta organizacijos socialinio tinklo „X“ paskyroje. Žurnalistas sudarė sandorį su JAV prokuratūra.[1]
„D. Asandžas laisvėje. Birželio 24-osios rytą jis išvyko iš Belmaršo maksimalaus saugumo kalėjimo, ten praleidęs 1901 dieną. Londono aukštasis teismas jį paleido už užstatą, o po pietų jis buvo išleistas Stanstedo oro uoste, kur įlipo į lėktuvą ir išskrido iš JK“, – pranešė „WikiLeaks“.
Organizacija žurnalisto paleidimą pavadino „pasaulinės kampanijos“, kurioje dalyvavo „spaudos laisvės aktyvistai, įstatymų leidėjai ir lyderiai iš viso politinio spektro, iki pat Jungtinių Tautų“, rezultatu”.
„Tai sudarė sąlygas ilgoms deryboms su JAV Teisingumo departamentu, po kurių buvo pasiektas susitarimas, kuris dar nėra oficialiai užbaigtas. Kai tik turėsime, kuo greičiau pateiksime papildomos informacijos“, – rašoma portale „X“.
„WikiLeaks“ atstovai pažymėjo, kad D. Asandžas išvyko į Australiją, kur yra jo žmona ir vaikai.
Pasak „The Washington Post“ ir CNN, žurnalistas iš dalies prisipažįsta kaltu dėl to, kad gavo ir atskleidė nacionalinės gynybos duomenis. Tai yra vienas iš 18-os jam pateiktų kaltinimų.[2]
Birželio 26 dieną JAV vyksiančiame teismo posėdyje prokuratūros prašymu D. Asandžas gali būti nuteistas kalėti 62 mėnesius. Pagal sandorį jam bus įskaityti penkeri metai, praleisti Londono kalėjime.
Garsioji J. Assange‘as byla: septynis metus teko gyventi ambasados pastate
D. Asandžo 2006 m. įkurta „WikiLeaks“ specializuojasi konfidencialios informacijos skelbime. 2010 m. jame buvo pateikta medžiaga, susijusi su konfliktais Irake ir Afganistane. Be to, „WikiLeaks“ paskelbė įslaptintą informaciją apie tai, kaip Nacionalinio saugumo agentūra klausėsi kelių šalių lyderių pokalbių telefonu.
Po to prieš D. Asandžą pradėtas tyrimas dėl įtarimų pažeidus JAV įstatymą dėl šnipinėjimo, kuris numato ir mirties bausmės.
Žurnalistas buvo apkaltintas sudaręs sąmokslą su JAV kariu Bredliu Maningu (Bradley Manning), siekiant gauti ir išplatinti įslaptintą Pentagono informaciją. Po to JAV Teisingumo departamentas pateikė dar 17 kaltinimų „WikiLeaks“ įkūrėjui. Subendrinta laisvės atėmimo bausmė pagal visus D. Asandžui priskiriamus straipsnius siekė 175 metus.
2012 metais žurnalistas gavo politinį prieglobstį Ekvadoro ambasadoje Londone ir ten gyveno vėlesnius septynerius metus. 2019 metais Ekvadoras apkaltino „WikiLeaks“ įkūrėją pažeidus tarptautinės konvencijos normas ir paliko jį be anksčiau suteikto politinio prieglobsčio. Tuometinis šalies prezidentas Leninas Moreno paaiškino, kad D. Asandžas ambasadą pavertė „tarptautinio šnipinėjimo ir kibernetinio terorizmo centru“.
2019 metų balandį britų policija sulaikė žurnalistą, nuo tada jis buvo laikomas Belmaršo maksimalaus saugumo kalėjime.[3]
Teismas patvirtino jo ekstradiciją į JAV 2021 m., Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerijos vadovas atitinkamą dokumentą pasirašė 2022 m. Nuo to laiko D. Asandžo advokatai stengiasi, kad šis sprendimas būtų panaikintas. 2024 m. gegužės pabaigoje „Reuters“ rašė, kad Londono aukštasis teismas leido „WikiLeaks“ įkūrėjui apskųsti sprendimą jį išduoti Vašingtonui.[4]
Apie „WikiLeaks“
„WikiLeaks“ (angl. leak ‘nutekėti’) – Švedijoje įkurta ne pelno siekianti organizacija, priskiriama tiriamajai žurnalistikai, kurios pagrindinė veikla yra skelbti originalius, slaptus ir neredaguotus dokumentus, suteikiant galimybę juos saugiau ir visiškai slaptai nutekinti.[5]
Nepaisant jo pavadinimo, „WikiLeaks“ nėra „wiki“ – nuo paskelbimo svetainės lankytojai negali redaguoti jos turinio.
Organizacijos puslapis pradėjo veikti 2006 m. ir tuo metu organizacija vadinosi „The Sunshine Press“. Pačios organizacijos teigiama, kad ji buvo įkurta Kinijos disidentų, žurnalistų, matematikų ir pradedančiųjų technikų iš JAV, Taivano, Europos, Australijos ir Pietų Afrikos Respublikos. Naujienų straipsniuose Australijos žurnalistas ir interneto aktyvistas D. Asandžas vadinamas šios organizacijos vadovu. Per vienerius metus nuo puslapio įkūrimo buvo surinkta daugiau kaip 1,2 mln. dokumentų. Organizacija yra gavusi apdovanojimų naujosios žiniasklaidos kategorijoje už paskelbtą informaciją.
2010 m. lapkričio 29 d. „WikiLeaks“ išplatino slaptus diplomatinius susirašinėjimus, smarkiai sukompromitavusius JAV užsienio politikos įvaizdį. Tarp pateiktų dokumentų svarbiausi yra Saudo Arabijos karaliaus raginimas JAV užpulti Iraną, Hilarės Klinton (Hillary Clinton) inicijuotas JTO generalinio sekretoriaus Ban Ki Muno bei kitų aukštų JTO pareigūnų sekimas bei jų biometrinės informacijos rinkimas, nekorektiški JAV diplomatų pasisakymai apie kai kurių valstybių valdovus ir kt.
Paskutiniais duomenimis, organizacijoje dirba penki nuolatiniai darbuotojai, kurie už savo darbą negauna atlygio, taip pat apie 800 žmonių, kurie atlieka darbus esant reikalui.
