Į laisvę paleistas J. Assange‘as privačiu lėktuvu iškeliavo į Australiją
Svetainės „Wikileaks“ steigėjas Julianas Assange‘as šią savaitę sudarė susitarimą su JAV teisingumo departamentu, pagal kurį sutiko pripažinti savo kaltę, kad būtų grąžintas į Australiją.
Pagal susitarimo sąlygas J. Assange‘s prisipažino kaltu pagal vieną jam pareikštą kaltinimą sudarius suokalbį, siekiant įgyti ir atskleisti slaptų JAV nacionalinės gynybos dokumentų.
„Wikileaks“ pranešė, kad Australijos pilietybę turintis J. Assange‘as pirmadienį ryte už užstatą buvo paleistas iš Londono Belmaršo kalėjimo ir tą pačią dieną išvyko iš Jungtinės Karalystės.
Netrukus buvo paskelbtas ir trumpas vaizdo įrašas, kuriame buvo matyti, kaip J. Assange‘as vežamas į oro uostą ir lipa į lėktuvą. Vis dėlto, netrukus paaiškėjo, kad Australiją J. Assange’as pasiekė neįprastai.
Už jo kelionę privačiu lėktuvu sumokėjo anonimu likęs rėmėjas. Savo tapatybę jis išsaugojo už „Wikileaks“ įkūrėjo kelionę sumokėjęs kriptovaliuta – bitkoinu.
Už J. Assange‘o kelionę kriptovaliuta sumokėjo nežinomas aukotojas
Pagal paskutinį teismo sprendimą, J. Assange’as buvo nuteistas kalėti penkerius metus ir du mėnesius, tačiau į jo bausmę buvo įskaitytas tokios pačios trukmės laikas, kurį jis praleido Jungtinės Karalystės kalėjime.
Po šio sprendimo įsigaliojimo, „WikiLeaks“ įkūrėjui buvo uždrausta be išankstinio leidimo atvykti į Jungtines Valstijas. Kaip teigiama JAV teisingumo departamento pranešime, paskelbus nuosprendį, J. Assange‘as turi skubiai išvykti į savo gimtąją Australiją.
J. Assange’as netrukus įvykdė šį reikalavimą ir išskrido į Kanberą, tačiau socialinės žiniasklaidos vartotojų dėmesį pritraukė žinia, kad ne kas kitas, o anoniminis aukotojas bitkoinais padengė 520 000 dolerių kelionę privačiu lėktuvu, kuriuo J. Assange’as buvo gabenamas į saugią vietą[1].
Iš tiesų, netrukus po jo paleidimo, iškilo saugaus ir greito J. Assange’o išgabenimo į Australiją poreikis. Tačiau klausimas netrukus buvo išspręstas, kai anonimas pasiūlė didelę pinigų sumą bitkoinais privačiam lėktuvui užsakyti.
Bitkoinas yra kriptovaliuta, kuri yra žinoma dėl savo decentralizuoto ir anonimiško veikimo funkcijų. Šiuo atveju, būtent galimybė atlikti finansines operacijas, neatskleidžiant siuntėjo tapatybės, leido aukotojui paremti J. Assange’ą be galimybės susekti šį asmenį.
Tiesa, ši žinia paskatino įvairias diskusijas. Interneto platybėse J. Assange’o šalininkai pasidžiaugė dėl to, kalbėdami apie tai, kad situacija išryškina asmens privatumo ir poreikio užtikrinti finansinių paslaugų laisvę poreikį.
Tačiau dalis kritikavo šį gestą, laikydami jį dar vienu kriptovaliutų įtakos ir galios remti prieštaringai vertinamą veiklą įrodymu. Pabrėžiama, kad šioje situacijoje esama ir teisinių bei etinių dilemų.
Tokios didelės sumos anoniminis paaukojimas bitkoinais sukėlė susirūpinimą dėl galimo kriptovaliutų naudojimo siekiant apeiti finansines taisykles ir remti potencialiai žalingus tikslus.
Ką padarė J. Assange‘as?
J. Assange‘as buvo kaltinamas tuo, kad kartu su pranešėja Chelsea Manning neteisėtai įgijo ir paviešino slaptą medžiagą apie JAV karines operacijas Irake ir Afganistane, tokiu būdu pastatydamas į pavojų JAV informatorių gyvybes.
Ekvadoro ambasadoje septynerius metus besislapsčiusį J. Assange‘ą 2019 m. sulaikė britų policija, po to, kai jo nepavyko areštuoti pagal pirmiau išduotą orderį, susijusį su Švedijos pareikštais kaltinimais, kurie galiausiai buvo panaikinti.
Jei J. Assange‘as būtų buvęs pripažintas kaltas, jam grėsė iki 175 metų kalėjimo, nors jo šalininkai ir tvirtino, kad jis atskleidė JAV karo nusikaltimus, tad vertino bylą kaip kovą už žiniasklaidos laisvę.
Savo ruožtu Vašingtonas teigė, kad jo nutekinta informacija sukėlė pavojų gyvybėms, nes paskelbtuose dokumentuose atskleistos žvalgybos šaltinių pavardės.
Dar 2006 m. J. Assange’as įkūrė „WikiLeaks“ fondą, siekdamas didinti skaidrumą, skelbdamas slaptą informaciją, nutekintas naujienas ir įslaptintą žiniasklaidą iš anoniminių šaltinių.
2010 m. „WikiLeaks“ paskelbė slaptą JAV kariuomenės vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Bagdade per sraigtasparnio „Apache“ ataką žuvo keliolika žmonių, tarp jų du „Reuters“ žurnalistai. Netrukus buvo paskelbti ir Afganų ir Irako karo žurnalai, kuriuose – daugiau kaip 75 000 dokumentų apie karą Afganistane ir daugiau kaip 400 000 dokumentų apie karą Irake, atskleidžiančių išsamią informaciją apie civilių aukas ir kitus incidentus.
Vėliau buvo paskelbti ir daugiau kaip 250 000 JAV valstybės departamento diplomatinių telegramų, atskleidžiančių slaptus JAV ambasadų ir Valstybės departamento ryšius. Skandalas buvo pavadintas „Cablegate“. 2011 m. paskelbtose Guantanamo bylose buvo išsamiai aprašyta JAV vyriausybės kalinimo praktika ir kalinių vertinimas Gvantanamo įlankoje. Tais pačiais metais J. Assange’as buvo nominuotas Nobelio taikos premijai[2].
Gyvenant Anglijoje, jam buvo pareikšti įtarimai dėl netinkamo seksualinio elgesio Švedijoje, dėl to buvo išduotas tarptautinis arešto orderis. Siekdamas išvengti ekstradicijos į Švediją ir galimo vėlesnio ekstradicijos į JAV, jis paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur gyveno beveik septynerius metus. Ekvadorui atšaukus prieglobstį, 2019 m. balandžio mėnes5 britų policija suėmė jį.
JAV vyriausybė prašė išduoti J. Assange’ą, bet 2021 m. Jungtinės Karalystės teismas nusprendė, kad jis negali būti išduotas Jungtinėms Valstijoms. Sprendimas buvo motyvuotas susirūpinimu dėl jo psichinės sveikatos ir savižudybės rizikos JAV kalėjime.
