Neringa reikalauja dėmesio vieninteliam keliui
Vienas kelias į Kuršių neriją, per mažai tiesioginių skrydžių iš Palangos, Šventosios uosto plėtra ir dviračių takų jungtys – šiuos klausimus Klaipėdos regiono merai iškėlė į pajūrį atvykusiems Vyriausybės atstovams. Savivaldybių vadovai tikisi, kad vizitas padės ne tik dar kartą įvardyti problemas, bet ir paspartins konkrečius sprendimus.
Neringos meras Darius Jasaitis premjerui Mindaugui Sinkevičiui ir susisiekimo ministrui Jurui Taminskui perdavė gyventojų parašus dėl kelio tarp Juodkrantės ir Pervalkos atnaujinimo. Maždaug 14 kilometrų ruožui sutvarkyti, savivaldybės vertinimu, reikėtų apie 8 mln. eurų[1].
Neringos vadovas pabrėžia, kad šis kelias kurortui yra ypač svarbus, nes tai pagrindinė sausumos jungtis tarp Kuršių nerijos gyvenviečių. Vietos bendruomenė parašų rinkimo ėmėsi po ilgus metus trunkančių savivaldybės bandymų įtikinti centrinę valdžią skirti daugiau dėmesio kelio būklei.
„Bendruomenė, pamačiusi, kad daug metų savivaldai nesiseka įtikinti politikų, jog tą kelią reikia sutvarkyti, inicijavo parašų rinkimą. Kiek spėjo surinkti iki (Vyriausybės – BNS) atvykimo, paprašė juos šiandien įteikti susisiekimo ministrui ir premjerui“, – nurodė D. Jasaitis.
Meras taip pat akcentavo, kad vietos gyventojams sunku suprasti, kodėl strategiškai svarbus kelias vis dar nesulaukia reikiamo finansavimo, nors Neringa kasmet reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto.
„Manome, politikams tai bus pastiprinimas kalbantis su savo aplinka, jog tą vieną kelią reikia sutvarkyti, nes priminsiu, jog jau su kombainais, traktoriais visur važinėjame lygiu asfaltu, o mieste, kuriame gyventojai kiekvienais metais 17–20 mln. vien tik GPM sumoka į bendrą biudžetą, kelio nėra. Manome, kad tai yra šiek tiek nesąžininga ir tikimės, kad į tai bus atsižvelgta“, – teigė D. Jasaitis.
Palanga siekia tiesioginių skrydžių į Vokietiją
Kitas pajūriui itin aktualus klausimas – oro susisiekimas. Palangos meras Šarūnas Vaitkus teigia, kad regionui vis dar trūksta patogių tiesioginių skrydžių, o viena svarbiausių krypčių galėtų tapti Vokietija.
Tokio maršruto poreikį, anot mero, lemia ne tik turizmas. Klaipėdos uosto ir kitų regiono įmonių ryšiai su Vokietija yra intensyvūs, todėl tiesioginis susisiekimas būtų reikšmingas ir verslui. Dabar keliautojams dažnai tenka rinktis skrydžius su persėdimais.
„Šiais laikais ir turizmo prasme žmogus renkasi labai aiškiai – sėda į lėktuvą ir nori atskristi, jis nenori per penkis oro uostus eiti. Tai mums kaip regionui yra labai aktualus šis klausimas“, – pridūrė jis.
Palangos savivaldybė tikisi, kad valstybė daugiau lėšų skirtų naujų maršrutų pritraukimui ir jų rinkodarai. Be Vokietijos, perspektyviomis laikomos ir Skandinavijos kryptys.
Šventosios uosto plėtrai – milijoninės investicijos
Dar viena svarbi pajūrio tema – Šventosios uosto plėtra. Artimiausiu metu čia planuojama pradėti molų statybos darbus, kurie turėtų tapti pagrindu tolesniam visos uosto infrastruktūros vystymui.
Projektui numatoma pasitelkti kelis finansavimo šaltinius, tarp jų – Palangai skirtas regionines lėšas. Pasak Š. Vaitkaus, tam prireikė pakeisti dalį finansavimo sąlygų ir suderinti sprendimus su Finansų ministerija bei Europos Komisija.
„Didžioji dalis lėšų jau yra, tai yra ir regiono lėšos, kurios skirtos Palangai. Mes per ilgą laiką išsiderėjome su Finansų ministerija ir su Europos Komisija, kad leistų pakeisti gaires ir tas regionines lėšas, kurios skirtos Palangai, panaudoti molo statybai“, – sakė Palangos meras.
Vienas pagrindinių projekto akcentų – į jūrą nusidrieksiantis 660 metrų ilgio molas, kuris bus pritaikytas ir pasivaikščiojimams. Kitas molas turės užtikrinti laivybai reikalingas sąlygas.
„Manome, kad per dvejus metus turėsime 660 metrų ilgio molą į jūrą, skirtą pasivaikščiojimui. Ir, be abejo, šiaurinis molas, kuris bus (laivybos – BNS) funkcijai užtikrinti. Tai kiti etapai Šventosios uosto statybos yra negalimi, kol nepasistatysim molų jūroje“, – kalbėjo Š. Vaitkus.
Numatoma, kad išplėstas Šventosios uostas ateityje galėtų priimti apie 450 jachtų ir mažųjų laivų.
Regioną siekiama glaudžiau sujungti dviračių takais
Klaipėdos regiono savivaldybės dėmesį skiria ir dviračių infrastruktūrai. Tikslas – sukurti patogesnes jungtis tarp pajūrio miestų ir aplinkinių teritorijų.
Tarp svarbesnių projektų minimas dviračių takas Palangos–Kretingos kryptimi bei nauja jungtis nuo Palangos centro iki Nemirsetos. Prie dalies šių projektų finansavimo prisideda ir Susisiekimo ministerija.
Vyriausybės vizito Klaipėdos regione metu ministrai taip pat lankysis Klaipėdos uoste, susitiks su verslo ir vietos bendruomenės atstovais. Vizito metu siekiama iš arčiau įvertinti Vakarų Lietuvos problemas ir aptarti regionui svarbiausius infrastruktūros bei ekonominės plėtros klausimus.
