<h2>Lietuva užsienio darbuotojams žada mokėti vienkartines išmokas</h2>
<p>Vyriausybė siūlo Seimui Užimtumo įstatymo pataisą. Pagal ją iš kitų valstybių pritrauktiems ir į Lietuvą atvykusiems dirbti aukštos kvalifikacijos užsienio darbuotojams būtų mokama 2993 eurų (4,1 mėnesinės algos) išmoka.</p>
<p>Taip pat, paskatinamąją išmoką siūloma mokėti ir tokį darbuotoją priimančiam darbdaviui[1].</p>
<p>Vyriausybė šioms pataisoms jau pritarė ir viliasi sulaukti palaikymo Seime. Teigiama, kad tokia įstatymo pataisa palengvintų ir Lietuvoje esančių, aukštą kvalifikaciją atitinkančių ukrainiečių dalią. </p>
<p>Atvykimo išmoka būtų mokama siekiant iš dalies kompensuoti aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojo patirtas persikraustymo į kitą šalį išlaidas.</p>
<p>Remiantis relokacijos paslaugas teikiančių įmonių duomenimis, perkraustymo paslaugų rinkos kaina svyruoja nuo 3500 Eur iki 9500 Eur.</p>
<blockquote>
<p>Lietuvoje siūloma taikyti vienkartinę 2993 Eur, (4,1 MMA) dydžio išmoką. Vis tik, toks siūlymas kelia abejonių: ar tikrai turime mokėti užsienio piliečiams vien už tai, kad jie dirbti atvyktų čia? Ką daryti su Lietuvos bedarbiais?</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/omid-armin-essgnnhuicg-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Išmoka už tai, kad dirbti ir gyventi iš užsienio atvykstama į Lietuvą</h2>
<p>Teisę gauti atvykimo išmoką turi šias sąlygas atitinkantis darbuotojas:<u></u></p>
<ul>
<li>2021 metais ar vėlesniais metais tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju,</li>
<li>asmuo, prieš tapdamas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, bent 5 ankstesnius kalendorinius metus nebuvo nuolatinis Lietuvos gyventojas,</li>
<li>su darbdaviu yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį dėl darbo Lietuvoje, kurioje numatyta darbo funkcija pagal profesiją, įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą[2].</li>
</ul>
<p>Į išmoką gali pretenduoti tik tie asmenys, kurių vidutinis vieno mėnesio bruto darbo užmokestis, skaičiuojant per 6 mėnesių laikotarpį nuo įdarbinimo pagal neterminuotą darbo sutartį, yra ne mažesnis negu 2993 Eur (4,1 MMA), jei samdančio darbdavio praeitų kalendorinių metų (prieš įsidarbinimą) visų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo mažesnis nei 2993 Eur (4,1 MMA).</p>
<blockquote>
<p>Jeigu samdančio darbdavio visų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo didesnis nei 2993 Eur (4,1 MMA), tada iš užsienio samdomo darbuotojo darbo užmokestis privalo būti ne mažesnis nei samdančio darbdavio visų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis.</p>
</blockquote>
<p>Į išmoką pretenduoti galėtų ir Ukrainos piliečiai, tačiau jie nuo 2022 metų ar vėliau turi būti tapę nuolatiniais Lietuvos gyventojais, su darbdaviu privalo būti sudarę neterminuotą darbo sutartį dėl darbo funkcijų atlikimo Lietuvoje.</p>
<p>Atsižvelgiama ir į jų vidutinį vieno mėnesio bruto darbo užmokestį. Skaičiuojant 3 mėnesių laikotarpį nuo įdarbinimo pagal neterminuotą darbo sutartį, atlygis neturi būti mažesnis negu 1752 Eur (2,4 MMA), jei samdančio darbdavio praeitų kalendorinių metų (prieš įsidarbinimą) visų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo mažesnis nei 1752 Eur (2,4 MMA).</p>
<p>Jeigu samdančio darbdavio visų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo didesnis už 1752 Eur (2,4 MMA), tada samdomo darbuotojo darbo užmokestis privalo būti ne mažesnis nei samdančio darbdavio visų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis.</p>
<blockquote>
<p>Valdžios dovanėlių sulaukti gali ir darbdaviai. Pritraukus darbuotoją iš užsienio valstybės, darbdavys gali gauti vienkartinę išmoką už kiekvieną įdarbintą asmenį. Išmokos dydis yra lygus įdarbinto asmens vidutiniam vieno mėnesio bruto darbo užmokesčiui, skaičiuojant per 12 mėnesių laikotarpį nuo asmens įdarbinimo pagal neterminuotą darbo sutartį. </p>
</blockquote>
<p>Išmokos dydis negali būti didesnis negu 5256 Eur (7,2 MMA). Išmoką darbdaviui skiria ir moka Užimtumo tarnyba.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sharon-mccutcheon-ritgz4vquwk-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Galimybė užpildyti darbo rinką pakenks mūsų pačių piliečiams?</h2>
<p>Toks Vyriausybės siūlymas vertinamas įvairiai. Vyriausybė šioje idėjoje įžvelgia naudą Lietuvai.</p>
<blockquote>
<p>„Tikimės, kad atvykimo išmoka iš užsienio atvykusiems darbuotojams ir juos pasikvietusiems darbdaviams bus papildoma paskata ir padės į Lietuvą pritraukti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų. Norisi, kad mūsų šalis būtų patraukli žmonėms, kuriantiems aukštą pridėtinę vertę“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.</p>
</blockquote>
<p>Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pastebi, kad kai kurių profesijų atstovų Lietuvoje ypač trūksta.</p>
<blockquote>
<p>„Lietuva pastaruoju metu jaučia aukštos kvalifikacijos talentų stygių. Tai stabdo šalies ūkio augimą ir naujų investuotojų pritraukimą", – teigia ji[3].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau kiti įžvelgia spragų šiame siūlyme. Nacionalinio susivienijimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Ramūnas Aušrotas kvestionuoja šios pataisos vertę ir pažymi, kad dažnas Lietuvos darbdavys galės tiesiog atsivežti darbuotoją iš Bangladešo, o ne investuoti į motyvacijos dirbti stokojantį ar priklausomybių turintį lietuvį[4].</p>
<p>Pasak jo, vėliau toks užsienio darbuotojas gali būti parduodamas kitoms Vakarų šalių kompanijoms. Tokios pataisos sudaro palankias sąlygas kvalifikuotą ir pigią darbo jėgą ne tik importuoti, bet ir eksportuoti, o taip visuomenėje ir darbo rinkoje atsiranda ilgalaikiai bedarbiai.</p>
<p>Be to, taip sukuriama didžiulė našta Užimtumo tarnybai, kuri ir būtų atsakinga už darbuotojams ir darbdaviams skiriamų išmokų mokėjimą. Tokios pataisos grėstų tapti didžiule ekonomine našta.</p>
