Vyriausybė siūlo pratęsti nepaprastąją padėtį

<h2>Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymams dėl nepaprastosios padėties pratęsimo</h2>
<p>Vidaus reikalų ministerija Lietuvoje nepaprastąją padėtį siūlo pratęsti iki šių metų gruodžio 16 d. 24 valandos 00 minučių^[1]. Trečiadienį Vyriausybė pritarė šiam siūlymui^[2], tačiau jam dar turės pritarti ir į rudens sesiją susirinkę Seimo nariai. </p>
<p>Nors visiškai atsisakyti nepaprastosios padėties Vyriausybė nesiryžta, paskutinysis valdžios siūlymas apsiriboja nepaprastosios padėties pasienio ruože su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi paskelbimu. </p>
<p>Projekte užsimenama ir apie dar vieną naujovę. Vyriausybė siūlo apriboti  Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną. Rusijos piliečių kelionės per Lietuvą ir kitas Baltijos šalis yra įvardijamos kaip galima rizika nacionaliniam saugumui. </p>
<p>Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir galiojo iki birželio 29 dienos, vėliau ji buvo pratęsta iki rugsėjo 15 dienos imtinai. </p>
<h2>Nepaprastoji padėtis galiotų visame pasienio ruože</h2>
<p>Jei siūlymui dar kartą pratęsti nepaprastąją padėtį pritars ir Seimas, nepaprastoji padėtis galios iki šių metų gruodžio 16 d. 24 valandos 00 minučių visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir pasienio ruože su Rusijos Kaliningrado sritimi.</p>
<p>Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, Rusijai pradėjus karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, grėsmės Lietuvos visuomenės rimčiai ir saugumui išliko.</p>
<blockquote>
<p>„Nesaugi ir nestabili geopolitinė situacija sudaro sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijoms vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą. Reaguodami į tai, turime taikyti būtinas saugumo priemones galimoms grėsmėms atremti“, – sako vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.</p>
</blockquote>
<p>Pasak ministrės, pastaruoju metu Baltarusijos režimas vis aktyviau ima naudoti migrantus kaip hibridinės agresijos prieš Lietuvą formą, Baltarusijos pareigūnai gadina Lietuvos pasienyje su Baltarusija įrengtą fizinį barjerą, organizuoja neteisėtų migrantų privežimą prie valstybės sienos ir juos nukreipia į Lietuvos teritoriją^[3].</p>
<h2>Baltijos šalys galutinai susitarė uždrausti rusams įvažiuoti į jų šalis sausuma</h2>
<p>Kaip skelbia Vidaus reikalų ministerija, nepaprastosios padėties metu ir toliau bus tęsiamos kai kurios jau taikomos priemonės: sustiprintu režimu saugoma valstybės siena ir vykdomi patikrinimai pasienyje, galios griežtesnis vizų režimas išskyrus atvejus, kai tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.</p>
<p>Tačiau pakitimų gali būti ir daugiau – Lietuva, Latvija ir Estija regioniniu lygmeniu siekia visiškai uždrausti Rusijos Federacijos piliečių patekimą į Europą net ir su Šengeno vizomis. Apie tai diskutavo trečiadienį Kaune susirinkę Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai^[4]. </p>
<p>Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, dar neaiški tiksli data, nuo kada ribojimai rusų turistams bus taikomi.</p>
<p>Ketvirtadienį žiniasklaidą pasiekė informacija, kad Baltijos šalys galutinai susitarė uždrausti rusams įvažiuoti į jų šalis sausuma. Prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos prisijungė ir Lenkija. Rusijos piliečiai į šias šalis patekti nebegalės nuo rugsėjo 19 d. Išskirtinės sąlygos bus taikomos tik humanitariniais atvejais ir lankant šeimos narius^[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mantas-bytautas-uubh5krxzxk-unsplash-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nepaprastoji padėtis kelia sunkumų dėl galimybės streikuoti</h2>
<p>Ne pirmą kartą tęsiama nepaprastoji padėtis Lietuvoje kertasi su kitomis piliečių teisėmis bei laisvėmis. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas" kvestionuoja nepaprastosios padėties įstatymo pritaikymą, kai kalbama apie piliečių teisę į protestą.</p>
<p>Profesinės sąjungos „Solidarumas" puslapyje skelbiama, kad organizacija ragina valstybės valdžią spręsti svarbų klausimą dėl nepagrįsto antikonstitucinio darbuotojų teisių ribojimo^[6].</p>
<blockquote>
<p>„Reikalaujame pakeisti Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 248 straipsnio 2 dalį: „Streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo, nepaprastoji padėtis.“ Išdėstyti Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 248 straipsnio 2 dalį taip: „Streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo padėtis, iki bus likviduojami stichinės nelaimės padariniai, paskelbta demobilizacija ar atšaukta karo padėtis," – rašoma pranešime. </p>
</blockquote>
<p>Profesinės sąjungos „Solidarumas" atstovai taip pat ragina valstybės valdžią spręsti klausimą, ar nepaprastosios padėties metu gali būti ribojama kolektyvinių veiksmų teisė ir asociacijos laisvė įtvirtinta tarptautinėse sutartyse<em> inter alia Europos Sąjungos</em> teisėje.</p>
<div dir="auto">Vyriausybė siūlo, kad nepaprastosios padėties metu Seimas arba prezidentas kiekvieną kartą nuspręstų dėl streiko ribojimo, tačiau darbdaviai tokiems teiginiams nepritaria. Profsąjungos reikalauja, jog streikuoti būtų leidžiama visais atvejais.</div>
<div dir="auto"><img src="77_CDN_URL/images/markus-spiske-wv81lragnz4-unsplash.jpg" alt="" /></div>
<h2>Nepaprastoji padėtis pratęsiama ne pirmą kartą</h2>
<p>Paskutinį kartą nepaprastoji padėtis buvo pratęsta birželio mėnesį. Tuomet už šį projektą balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo septyni, susilaikė 28 politikai^[7].</p>
<p>Prieš nepaprastosios padėties pratęsimą tuomet kalbėję Seimo nariai tvirtino nesuprantantys, kodėl šio režimo reikia visoje šalyje. Jų teigimu, užtektų jo pasienyje. Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė nematąs argumentų, kodėl visoje šalyje reikia nepaprastosios padėties. </p>
<p>Tuo tarpu pateikdama projektą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad grėsmė visuomenės rimčiai nemažėja, Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi, toliau daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, jų mastas tik didėja.</p>
<p>Nepaprastoji padėtis įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir šiame Įstatyme įtvirtintų nepaprastųjų priemonių^[8]. Nepaprastosios padėties trukmė negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai.</p>
<p>Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.</p>