Ukrainai bus leidžiama smogti taikiniams Rusijoje
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę susitiko dvišaliame saugumo tarybos posėdyje. Jo metu, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad jo šalis nedraudžia Ukrainos atakų prieš Rusijos karinius objektus, sakydamas, kad Ukrainai „leidžiama gintis“[1].
Nors kancleris O. Scholzas anksčiau tvirtai laikėsi pozicijos, kad Ukraina nenaudotų Vakarų ginklų smūgiams į Rusijos taikinius, dabar ši Vokietijos pozicija, nors ir nenoriai, po ilgalaikio ištikimiausių Ukrainos rėmėjų spaudimo, kinta. Tai gali reikšti dideles permainas jau daugiau nei dvejus metus besitęsiančiame kare.
Be to, Vokietija šiais metais planuoja padidinti karinę pagalbą Ukrainai. Iki šiol Berlynas šiemet skyrė 7,1 mlrd. eurų Ukrainai,tačiau šie pinigai jau beveik visiškai paskirstyti projektams. Dėl to, vokiečių gynybos ministras Borisas Pistorius paprašė papildomų lėšų, o finansų ministras Kristianas Lindneris šiai idėjai išreiškė paramą. 2025 m. Vokietijos biudžete karinei pagalbai Ukrainai yra svarstoma skirti 15 mlrd. eurų[2].
Tokia Vokietijos parama ir pozicijos dėl Ukrainos atakų Rusijoje pokytis yra svarbus, ypač atsižvelgiant į bendras Vakarų nuotaikas. Juk Prancūzija taip pat laimina ukrainiečių smūgius priešo teritorijoje, Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis irgi pareiškė, kad Kyjivas turi teisę Vakarų ginklais smogti į Rusiją. Analogišką poziciją žiniasklaidai pateikė net NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Šią nuomonę palaiko dauguma Europos šalių, tarp kurių yra tiek Baltijos valstybės, tiek ir Lenkija. Atsargumo laikėsi nebent Jungtinės Valstijos, o ekspertai spėliojo, kiek ilgai šis atsargumas truks: juk jau matome, kad dėl vangios paramos aktyviai kritikuota Vokietija palūžo.
Remiantis paskutiniais pranešimais, JAV savo poziciją taip pat pakeitė: skelbiama, kad Vašingtonas be didelių abejonių leido Ukrainai su tam tikrais apribojimais naudoti JAV ginkluotę atakuoti Rusijos teritorijoje esančius taikinius. Šis sprendimas, kaip yra linkę pabrėžti ekspertai, jau netrukus galės reikšti naują etapą Ukrainos-Rusijos kare, kuris kartu galimai reikš ir sparčią įvykių eskalaciją, o blogiausiu atveju – net tiesioginį NATO bei Rusijos susidūrimą.
Ukraina sugeba pakeisti partnerių nuomonę: tai jau netrukus gali sukelti rimtų problemų
Vokietija pagalbos bei paramos Ukrainai klausimu ilgai laikėsi nuosaikios pozicijos, net vengė siųsti tikrai pavojingą ginkluotę. Tačiau dabar kancleris O. Scholzas keičia savo šalies poziciją ir teigia, kad Ukrainai turėtų būti leista smogti kariniams objektams Rusijos teritorijoje. Visa tai vyksta tuo metu, kai šalyje auga nerimas dėl įvykių eskalacijos į tiesioginį konfliktą su branduolinį ginklą turinčia Rusija.
Rusija jau yra pateikusi įspėjimą dėl „rimtų pasekmių“, jei Vakarų šalys leistų Ukrainai naudoti savo ginklus smogti taikiniams Rusijoje[3]. Tačiau remiantis paskutinių dienų įvykiais, galima susidaryti nuomonę, kad jau netrukus visi Ukrainos partneriai vieningai suteiks šaliai būtent tokį leidimą.
Ukraina dabar telkia visą savo diplomatinę įtaką, kad įtikintų savo sąjungininkus leisti jos kariuomenei naudoti NATO ginkluotę prieš taikinius Rusijos teritorijoje. O kaip rodo šio konflikto istorija, anksčiau jai pavyko sėkmingai perkelti raudonąsias linijas, kurias nustatė partneriai Vakaruose.
Praėjusią savaitę JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Charlesas Q. Brownas patvirtino, kad Baltieji rūmai gavo oficialų Ukrainos prašymą panaudoti JAV ginklus prieš Rusiją jos pačios teritorijoje.
Europoje diskusijos šiuo klausimu tampa vis mažiau subtilios. Praėjusią savaitę Estijos sostinėje Taline vykusios Lennart Meri užsienio ir saugumo politikos konferencijos užkulisiuose Baltijos šalių atstovai įspėjo partnerius dėl vangios Vokietijos politikos Ukrainos klausimu pasekmių.
Esą, Baltijos ir Lenkijos šalių atstovai net išsakė poziciją, jog jei rusai artimiausiu metu pasieks strateginį proveržį Rytų Ukrainoje, nes Vakarai tik iš dalies padeda Ukrainai, situacija gali smarkiai paaštrėti, o tokiu atveju Baltijos šalys ir Lenkija nelauktų, kol Rusijos kariuomenė bus dislokuota prie jų sienų ir pačios siųstų karius į Ukrainą[4].
Būtent to, greitos ir neapgalvotos įvykių eskalacijos pagrįstai baiminosi Vokietija, dabar jau pakeitusi nuomonę. Tikėtina, kad tokios situacijos, kuri beveik iš karto garantuotų konflikto išplitimą, vengia ir JAV.
Tačiau Ukraina anksčiau itin sėkmingai spaudė JAV ir NATO atsisakyti vadinamųjų raudonųjų linijų, ribojančių Kijevui teikiamą ginkluotę.
Po dvejus metus trukusių derybų balandžio mėnesį Jungtinės Valstijos sutiko tiekti Ukrainai ilgo nuotolio raketas ATACMS, nors tai anksčiau buvo laikyta raudonąja linija. Anksčiau buvo gesinamos ir kalbos apie naikintuvų siuntimą į Ukrainą, nors dabar yra tikimasi, kad šią vasarą iš Danijos bus atgabenti pirmieji šeši naikintuvai F-16, skirti ne kam kitam, o Ukrainos karinėms oro pajėgoms.
Neseniai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas tapo pirmuoju prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnu, kuris viešai nepaneigė idėjos, kad J. Bideno administracija, atsižvelgdama į besikeičiančias mūšio sąlygas, gali „pritaikyti ir pakoreguoti“ savo poziciją dėl puolimo amerikietiškais ginklais Rusijos viduje.
„Mes visada sprendžiame, kas yra būtina, kad Ukraina ir toliau galėtų veiksmingai gintis“, – sakė A. Blinkenas[5].
Kai kurie JAV prezidento J. Bideno patarėjai, žiniasklaidoje panorę likti anonimais, anksčiau teigė manantys, kad jo pozicijos pakeitimas yra neišvengiamas, o jei taip nutiktų, J. Bidenas tikriausiai paliktų galioti draudimą naudoti JAV ginklus smogti giliai Rusijos teritorijoje. Be to, manyta, kad apie tai niekada nebūtų paskelbta viešai. Vietoje to, amerikiečių artilerijos sviediniai ir raketos tiesiog pradės leistis ant Rusijos karinių taikinių.
Tačiau vėlai ketvirtadienį žiniasklaidoje vis tik pasirodė pranešimai, kad Vašingtonas leido Ukrainai naudoti JAV ginkluotę Rusijos teritorijoje esantiems taikiniams pulti. Leidimas duotas išimtinai vykdyti kontratakas, kad būtų apgintas Ukrainos rytuose esantis Charkivo miestas. JAV žiniasklaida citavo JAV vyriausybės atstovo žodžius, kad šiuo sprendimu siekiama leisti Ukrainos kariams „atsikirsti juos puolančioms ar besirengiančioms pulti Rusijos pajėgoms“.
Vakarai nekeičia tikslų: sieks, kad Rusija strateginį pralaimėjimą patirtų Ukrainoje
O kol vieningo NATO šalių susitarimo dėl Ukrainos smūgių Rusijoje ar tuo labiau, NATO karių siuntimo į mūšį, nėra, toliau tęsiamos diskusijos apie tai, kaip šis karas turi vystytis ir galiausiai – baigtis.
Pirmadienį Bulgarijos sostinėje Sofijoje vykusios NATO parlamentinės asamblėjos metu parengtoje ataskaitoje teigiama, kad Rusija gali ir turi patirti strateginį pralaimėjimą Ukrainoje.
Dokumente raginama parengti „aiškiai išdėstytą strategiją, kurios pagrindas būtų tikslas, kad Ukrainai turi būti suteikta viskas, ko jai reikia, kuo greičiau ir tiek laiko, kiek reikia, kad ji laimėtų“[6].
