Svarstoma apie rinkimų taisyklių pokyčius: apimtų ir agitacijos rinkimų dieną leidimą
Po intensyvių praėjusių metų rinkimų, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK) imasi svarbių permainų – trečiadienį vykusiame posėdyje diskutuota, kaip tobulinti Rinkimų kodeksą ir palengvinti balsavimo procesą. Vienas iš siūlymų kaip reikiant suintrigavo – štai VRK siūlo, kad politikai prieš rinkimus galėtų laisviau agituoti, nors dabar tą draudžia įstatymas.
Posėdžio metu buvo skirtas dėmesys ir balsavimo užsienyje problemoms – per antrąjį Seimo rinkimų turą dalis rinkėjų esą negavo balsavimo biuletenių laiku. Ypač sudėtinga situacija susiklostė šalyse, kuriose Lietuva neturi diplomatinių atstovybių – tokiu atveju biuleteniai gabenami per dviejų valstybių pašto tarnybas, o tai užtrunka. Ieškoma būdų, kaip užtikrinti, kad lietuviai svetur galėtų balsuoti sklandžiai ir laiku.
Dar viena aktuali tema – siūlymas atsisakyti rinkimų agitacijos draudimo rinkimų dieną. VRK teigia, kad rinkimų „tylos“ laikotarpis jau nebėra būtinas, nes išankstinio balsavimo metu agitacija leidžiama, o rinkėjai yra pakankamai sąmoningi, kad galėtų apsispręsti patys. Tačiau kaip su ta dalimi, kuri eina dvejodama, už ką balsuoti ir staiga prieš pat balsadėžę yra perkalbama?
Kol kas neaišku, kaip šie pasiūlymai virs įstatyminėmis pataisomis. Pasak TTK pirmininko Juliaus Sabatausko, bus sprendžiama, ar sudaryti darbo grupę, ar komitetas pats imsis iniciatyvos. Akivaizdu viena – rinkimų taisyklės netrukus gali keistis.
Ką VRK draudžia rinkimų dieną?
VRK skelbia, kad likus 7 valandoms iki balsavimo pradžios įsigalioja rinkimų agitacijos draudimas. Tai reiškia, kad bet kokia politinė reklama yra griežtai ribojama. Tačiau komisija pabrėžia, kad rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie rinkimų eigą, balsavimo svarbą, rinkėjų aktyvumą bei praktiniai patarimai, ką turėti su savimi atėjus balsuoti[1].
Rinkėjai gali laisvai skelbti įrašus apie savo dalyvavimą rinkimuose, pavyzdžiui, pasidalinti, kad jau atidavė savo balsą.
Vis dėlto rinkėjai neturėtų skelbti įrašų, kurie tiesiogiai agituoja už konkretų kandidatą ar partiją, dalintis politinės kampanijos įrašais ar kitaip skatinti susidomėjimą politinėmis jėgomis.
Taip pat draudžiama keisti savo profilio nuotraukas ar viršelius į agitacinį turinį. Dar griežtesni ribojimai taikomi kandidatams ir partijoms – jiems draudžiama ne tik skelbti naujus agitacinius įrašus, bet ir dalintis ar komentuoti anksčiau paskelbtą turinį. Net ir iš anksto apmokėta reklama privalo būti sustabdyta.
Be to, negalima siųsti priminimų apie balsavimą ar žymėti dalyvavimo renginiuose, susijusiuose su rinkimų agitacija.
Laimėtų turtingesni?
Tuo tarpu vertėtų paminėti ir tai, kad leidimas politikams ir politinėms partijoms agituoti rinkimų dieną ne tik sukeltų chaosą rinkėjams, bet ir galutinai atskirtų pelus nuo grūdų – kitaip tariant, turtingesni politikai turėtų didesnes galimybes laimėti. Mat net ir agitacijas vykdyti taip ilgai galimybes turi tikrai ne visi – visa ši veikla, žinoma, reikalauja finansų.
O štai šiais, socialinių tinklų laikais, nebus itin sudėtinga paveikti ir jaunus žmones per tam tikras „madas“ – taigi laimės tie, kas geriausiai išmano minios psichologiją.
Svarstyta galimybė uždrausti rinkimų agitaciją darbo metu, bet dienos šviesos taip ir neišvydo
Dar 2022-aisiais Seime buvo registruotas siūlymas uždrausti ne tik valstybės ar savivaldybių institucijų, bet ir privačių įmonių darbuotojams vykdyti rinkimų agitaciją darbo metu. Rinkimų agitacija būtų galima tik darbuotojų atostogų metu[2].
Šį pasiūlymą pateikė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, teigdamas, kad tokia praktika iki šiol nebuvo aiškiai reglamentuota, o tai esą sudarė sąlygas piktnaudžiavimui.
Šiuo metu Rinkimų kodekso projekte jau numatyta, kad rinkimų agitacija negali būti vykdoma naudojantis tarnybine padėtimi valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose, tačiau privatūs darbdaviai ir jų darbuotojai tokiems ribojimams nebuvo taikomi.
Pasak L. Kasčiūno, pasitaiko atvejų, kai įvairių įstaigų ir įmonių darbuotojai darbo metu užsiima rinkimų agitacija, lankosi pas rinkėjus ir dalyvauja politinėse kampanijose, nors tuo metu turėtų vykdyti savo tiesiogines darbo funkcijas.
