VRK R. Žemaitaitį ketina pripažinti pažeidus Rinkimų kodeksą
Jau rytoj Vyriausioji rinkimų komisija spręs, ar pripažinti Seimo narį, kandidatą į prezidentus Remigijų Žemaitaitį pažeidus Rinkimų kodeksą. Tiesa, nors galima galvoti, kad sprendimas galėtų būti priimtas palankus R. Žemaitaičiui, visgi šansai menki – parengtas projektas yra aiškiai politiko nenaudai, o surinkti duomenys esą rodo, kad jis naudojosi tarnybine padėtimi, nemokėjo už patalpų, kuriose vyko susitikimai, nuomą ir apskritai pažeidė sąžiningo ir garbingo rinkimų principo normas.
VRK savo išvadoje, kurią svarstys rytoj, balandžio 23 dieną, skelbia, kad Akmenėje, Kuršėnuose, Pakruojyje, Joniškyje ir Radviliškyje rengęs susitikimus su rinkėjais politikas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Problema, esą, yra ta, kad į susitikimus kviesdamas rinkėjus R. Žemaitaitis nurodė esantis Seimo narys ir teisininkas, bet nenurodė, kad susitikimas yra jo, kaip kandidato į prezidentus, rinkiminės kampanijos dalis.
Susitikimų metu politikas nemažai kalbėjo apie kandidatavimą į prezidento postą bei kitas einamąsias politines problemas.
Akmenės rajono savivaldybė VRK pateikė informaciją, kad patalpas R. Žemaitaičio susitikimui su gyventojais, suteikė nemokamai, tačiau jis, jų prašydamas, nenurodė, kad susitikimas sietinas su jo kandidatavimu į prezidento postą.
Taip pat atsakė ir Pakruojo, Joniškio, Šiaulių, Kuršėnų, Radviliškio savivaldybės. Į visas jas R. Žemaitaitis kreipėsi kaip Seimo narys, ir visose jose patalpos jam ir rinkėjų susitikimui buvo paskirtos nemokamai. Tai, be abejo, leido sutaupyti dalį rinkiminių lėšų.
Nors Seimo narys turi ne tik teisę, bet ir pareigą susitikti su gyventojais, o savivaldybės turi pareigą sudaryti sąlygas susitikti su rinkėjais, taisyklės pasikeičia, kai Seimo narys tampa kandidatu.
Šiuo atveju tai, kad R. Žemaitaitis kandidatuoja į Prezidento postą, eliminuoja iš jo galimybę nemokamai naudotis savivaldybių patalpomis – už tai turi būti mokama iš rinkiminės kampanijos lėšų.
„Vykdant rinkimų agitaciją, draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos institucijose, įstaigose ar organizacijose arba organuose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi arba valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijų finansiniais ar kitais resursais bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas“, – rašoma Rinkimų kodekso 102 straipsnyje[1].
G. Nausėda taip pat galimai naudojosi tarnybine padėtimi, bet VRK tyrimo nepradėjo
Visas įdomumas yra net ne tame, kad R. Žemaitaitis galimai pažeidė Rinkimų kodeksą. Svarbu yra tai, kad kone analogiškai elgiasi ir dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, tačiau jam Rinkimų kodeksas, panašu, negalioja.
Štai kitas kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė VRK taip pat pateikė skundą dėl analogiškų Rinkimų kodeksų pažeidimų.
„Gitanas Nausėda vizitais į regionus vykdo ne prezidento pareigas, bet rinkimų agitaciją valstybės biudžeto lėšoms.
Sistemingas naudojimasis tarnybine padėtimi ir rinkimų kampanijos vykdymas už mokesčių mokėtojų pinigus gali būti vertinami kaip šiurkštus rinkimų įstatymo pažeidimas“, – teigė savo pranešime I. Vėgėlė.
Nors su jo nuomone prezidentūra nesutinka ir sako, esą prezidentas vyksta į regionus tiesiog atlikdamas tiesiogines savo pareigas. Esą tie vizitai niekaip nesusiję su jo kandidatūra antrajai kadencijai.
„Mane stebina, kad VRK neskaičiuoja dešimčių tūkstančių eurų mokesčių mokėtojų pinigų, kuriuos vykdydamas rinkiminę kampaniją išleidžia kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda.
Žmonės stebisi, siunčia man laiškus, citatas, telefonu padarytus įrašus, kai susitikimuose su rinkėjais prezidentas pristato savo rinkimų programą. Jis tiesiogiai vykdo rinkiminę agitaciją. Gyvename kreivų veidrodžių karalystėje“, – komentavo I. Vėgėlė sakydamas, kad pats už visus vizitus, patalpų nuomą moka nemažas sumas pinigų, kurios imamos iš tam ir renkamos rinkiminės kampanijos lėšų[2].
G. Nausėda kritikavo S. Skvernelį, o elgiasi taip pat?
Iš tiesų kartais gali būti sunku atskirti, kur prezidentas keliauja į regioną, nes taip buvo suplanavęs anksčiau, o kur vyksta su siekiu pasirodyti prieš rinkimus. Faktas kaip blynas, kad bet koks kandidato į prezidentus pasirodymas viešumoje ir kontaktas su rinkėjais bet kuriuo atveju yra būdas juos patraukti į savo pusę, būdas pasirodyti, būdas priminti, kad laukiami rinkėjų balsai.
Tačiau tokios politinės plonybės, panašu, ne VRK reikalas.
Vis dėlto pažvelgus iš moralinės pusės darosi įdomu, kodėl prieš praėjusius rinkimus lygiai taip pat besielgusiam tuometiniam premjerui ir kandidatui į prezidentus Sauliui Skverneliui G. Nausėda kritikos negailėjo, maža to, sakė, kad jis tai jau tikrai naudojasi tarnybine padėtimi.
„Bet tam tikra prasme naudojimasis visu resursu, kurį suteikia premjero pareigos, turiu galvoje organizacinį, žiniasklaidos resursą, kadangi dėmesys žiniasklaidoje yra praktiškai garantuotas pačios premjero pozicijos, manau, kad sąžiningesni rinkimai būtų tuomet, jei premjeras trauktųsi iš savo pareigų“, – anuomet aiškino G. Nausėda[3].
Taigi, kaip čia gaunasi, kad S.Skvernelis turėjo pasitraukti iš pareigų, o G. Nausėda jau neturi? Aišku, juokinga būtų, jei kandidatas į prezidentus savo pareigas paliktų. Tačiau, G. Nausėdos žodžiais tariant, sąžiningesni rinkimai būtų tuomet, jei prezidentas rinkimų kampanijos metu už vizitus ir susitikimus su rinkėjais mokėtų iš rinkiminio štabo lėšų, o ne visos Lietuvos surinktų mokesčių.
