<h2>Įjungtas taupymo režimas</h2>
<p>Bijodami sparčiai augančių energijos kainų ir galimo energijos trūkumo, Vokietijos politikai ir net žiniasklaida, panašu, kad užsimojo susmardinti visą vokiečių tautą – jie jau ragina žmones rečiau maudytis.</p>
<p>Neseniai Vokietijos vyriausybė patvirtino, kad nuo spalio mėnesio įves papildomą mokestį už dujas, dėl kurio namų ūkių sąskaitos per metus padidės šimtais eurų, o kai kuriais atvejais net daugiau nei 1 000 eurų[1]. Šalyje sparčiai brangsta ir elektra, o tai kelia nerimą vis daugiau Vokietijos gyventojų.</p>
<p>Dėl tokios sudėtingos situacijos skirtingų šalies miestų objektai, pavyzdžiui, Berlyno televizijos bokštas ar Kelno miesto katedra, paprastai apšviečiami naktį, dabar yra paskendę tamsoje.</p>
<p>Sutaupyti siekiama ir viešosiose įstaigose. Plaukimo baseinuose ar sporto salėse galima naudotis tik šaltu dušu. Miesto baseinai nebėra šildomi dujomis, o viešieji fontanai yra išjungiami.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau to nepakanka. Vokietijos valdžia jau apeliuoja į piliečius ir kalba apie tai, kad kasdienis prausimasis duše tikrai nėra būtinybė: esą pakanka apsivalyti svarbiausias kūno vietas. </p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nicole-queiroz-wvm61-basns-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vokiečiai raginami užmiršti ilgas ir dažnas maudynes duše</h2>
<p>Dar balandžio mėnesį, atsižvelgdamas į rusiškų dujų tiekimo apribojimus, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas paragino savo tautiečius rečiau praustis po dušu, kad būtų sutaupyta bent kiek energijos išteklių vandeniui šildyti[2].</p>
<p>Politikas tuomet taip pat pažymėjo, kad Vokietija turi sukaupusi dujų atsargų, tačiau šių santaupų užteks tik iki rudens.</p>
<blockquote>
<p>Siūlymams praustis rečiau pritarė ir Vokietijos žiniasklaida. Vokietijos laikraštis „Bild" ėmė spausdinti straipsnius, kuriuose nagrinėjama retesnio maudymosi nauda[3].</p>
</blockquote>
<p>Vokiečiai sulaukė patarimų, jog kasdien pakanka apsivalyti tik keturias kūno dalis: apatinę kūno dalį, kirkšnis, pažastis ir pėdas. Tuomet teigta, kad tokie prausimosi įpročiai galėtų padėti išgydyti iki 20 proc. visų odos ligų, kurias sukelia pernelyg dažnas maudymasis duše ir muilo naudojimas.</p>
<p>Birželio mėnesį ekonomikos ministras R. Habeckas vokiečiams vėl priminė, kad derėtų mažiau praustis. Be to, jis pats atskleidė, kad „drastiškai sutrumpino" laiką, kurį praleidžia duše[4].</p>
<h2>Vienas ministras beveik nešildo savo buto, kitas šildo tik vieną kambarį</h2>
<p>Ministras taip pat teigė, kad žiemą jis beveik nešildo savo buto, nes „keliasi šeštą ir išeina septintą valandą", o namo grįžta „vėlai". Vis dėlto R. Habeckas pripažino, kad yra „netinkamas pavyzdys kitiems", nes naudojasi ministro atlyginimu, apie kurį kiti vokiečiai gali tik pasvajoti.</p>
<p>Taupymo idėjų vokiečiams nepagailėjo ir Badeno–Viurtembergo žemės ministras pirmininkas Winfriedas Kretschmannas. Jis piliečius taip pat ragina laikytis tik minimalios higienos.</p>
<p>Ministras yra aktyvus energijos taupymo šalininkas: vairuoja elektromobilį, ant savo namų stogo yra įsirengęs didžiulę fotovoltinę sistemą ir jau 25 metus 70 proc. vandens šildo saulės energija[5].</p>
<p>Neseniai jis atskleidė, kad namuose šildo tik vieną kambarį ir išreiškė mintį, jog žmonėms kasdien nereikia praustis duše, o tiesiog pakanka apsivalyti labiausiai prakaituojančias kūno vietas. </p>
<h2>Opozicija politikų siūlymus vadina grynu cinizmu</h2>
<blockquote>
<p>Dėl tokių pasiūlymų W. Kretschmannas sulaukė griežtos kritikos iš Kairiųjų partijos, kurie pastebėjo, kad politikų pasiūlymai kaip kuo daugiau sutaupyti yra ne kas kitas, bet grynas cinizmas.</p>
</blockquote>
<p>Nepaisant ciniškų raginimų veržtis diržus, energetikos krizės baimė tik auga. Berlyne bei kituose Vokietijos miestuose taupyti raginami ne tik piliečiai.</p>
<p>Energijos taupymo režimas pilnu pajėgumu veikia daugelyje viešųjų įstaigų, ypač baseinuose, sporto salėse, muziejuose, lankytinose vietose ir kitose viešose vietose. Kol kas griežtų taupymo raginimų išvengė tik vaikų darželiai, mokyklos, slaugos namai[6].</p>
<p>Dalyje Vokietijos miestų taikomos ir griežtesnės pastatų šildymo taisyklės. Nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos viešieji pastatai nėra šildomi, bet likusią metų dalį patalpų temperatūra turės būti ne aukštesnė kaip 20 C. Tokiose patalpose kaip sandėliai, techninės patalpos, koridoriai maksimali temperatūra svyruos nuo 10 iki 15 C.</p>
<p>Miestuose taip pat draudžiama naudoti nešiojamuosius oro kondicionierius, šildytuvus ir radiatorius, o viešuosiuose pastatuose rankoms plauti naudojamas tik šaltas vanduo[7].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/matthew-henry-yetqklnhsui-unsplash-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pasiūlymų kaip sutaupyti nestinga ir Lietuvoje</h2>
<p>Lietuvoje energetikos ministerija taip pat gvildena idėjas kaip kovoti su milžiniškomis energijos kainomis. Ministras D. Kreivys neseniai paskelbė, kad rugsėjį visuomenei bus pristatytas planas, kaip būtų galima taupyti elektrą[8].</p>
<blockquote>
<p>„Be abejo, bus mokoma taupyti elektrą. Per rugsėjį bus paruošta visa programa, kartu su Lietuvos energetikos agentūra pateiksime visą planą, kaip tą galima būtų daryti“, – sakė ministras.</p>
</blockquote>
<p>Viceministrė I. Žilienė atskleidė, kad planuojamoje viešinimo, edukacijos, gyventojų informavimo kampanijoje bus mokoma paprastų patarimų, kaip pakeitus įpročius galima sutaupyti:</p>
<blockquote>
<p>„Pavyzdžiui, trumpiau maudydamiesi ar pakeitę dušo galvutes per metus galime sutaupyti apie 70–80 eurų, o tai reikšminga suma“, – teigia viceministrė[9].</p>
</blockquote>
<p>Šalies pramonėje – chemijos, maisto, gėrimų ir tabako gamybos įmonių kasdienybėje taip pat nusimato pokyčių. Įmonės taip pat rengiasi taupyti[10].</p>
<p>Pavyzdžiui, „Orlen Lietuva“ sieks išnaudoti savo elektros gamybos pajėgumus ir kuo didesnę jos dalį pasigaminti šiluminėje elektrinėje.</p>
<p>„Orion Global PET“ investuos į atsinaujinančius šaltinius, o „Mantinga Group“ dalį pastatų šildymui ir karštam vandeniui reikalingos energijos jau dabar surenka iš EKO blokų.</p>
<p>Vis dėlto, akivaizdu, kad tiek Lietuvos verslui, tiek ir eiliniams gyventojams artėjantis šaltasis metų laikas atneš ne mažiau iššūkių nei vokiečiams. </p>