Buvusią stipriausią Europos Sąjungos ekonomiką purto masiniai protestai
Ūkininkai apkaltino Vokietijos vyriausybę tikslingais planais ant jų pečių permesti 1 mlrd. eurų sieksiančia „konsolidaciją“. Atsakydami į tai ir siekdami išsaugoti turimas subsidijas, jie prieš kelias dienas Berlyne surengė protesto akciją. Pastaroji, nors ūkininkai į sostinės centrą suvažiavo traktoriais, buvo suderinta. Ūkininkai aiškiai parodė, kad jiems nepatinka Vokietijos žemės ūkio ministro Džemo Ozdemiro (Cem Özdemir) planai.[1]
Berlyno policijos duomenimis, akcijoje dalyvavo apie 3 tūkst. žmonių ir keli šimtai transporto priemonių. Akcijos vietoje buvusių žurnalistų teigimu, sustojusios žemės ūkio technikos eilė nusitęsė per kelis kvartalus.
Pasak akcijos organizatorių – Vokietijos krikščionių sąjungos (DBV) vadovo Joachimo Rukvido (Joachim Rukwied), Vokietijos vyriausybė su kancleriu Olafu Šolcu (Olaf Scholz) priešakyje, daugiau negu milijardo eurų „solidarumo mokestį“ tikisi primesti būtent ūkininkams.
„Tai – karo paskelbimas, ir mes priimame šį iššūkį“, – patikino jis.
Akcijoje dalyvavę ir ant savo transporto priemonių stogų sulipę ūkininkai palaikė vadovo poziciją. „Jeigu šalies valdžia sunaikins mūsų atstovaujamą sritį, tai jiems tuomet teks importuoti viską, pradedant kiaušiniais ir baigiant rapsais bei bulvėmis“, – žurnalistams pareiškė vienas iš ūkininkų, atvykęs iš Baltijos jūroje esančios Riugeno salos.
Kita vertus, kas galėtų paneigti, kad tokiomis priemonėmis Vokietijos valdžia nesiekia priversti savo šalies žmonių susitaikyti su mintimi, jog netrukus teks pirkti ukrainietiškas žemės ūkio prekes, kurių nenori priimti lenkai su slovakais, ir kurių auginimui, pasak specialistų, naudojami ES draudžiami pesticidai. Juk kai nebeliks vokiškų prekių, šalies gyventojai turės du pasirinkimus – pirkti kas yra arba nepirkti nieko.
Akcijoje pasirodė ir federalinis ministras
Įdomu tai, kad akcijoje pasirodė pats Vokietijos žemės ūkio ministras, kuris pažėrė kritikos esą ne jo, o ministrų kabineto planuojamoms priemonėms. Pasak ministro, šiuo metu jis kovoja su Vyriausybe dėl to, jog priemonės būtų sušvelnintos. Taip pat D. Ozdemiras papasakojo apie šiuo metu šalies žemės ūkį apėmusių egzistencinių baimių.[2]
Ministro, priklausančio partijai „Sąjunga-90/“Žalieji“ kalbą susirinkusieji ne kartą nutraukė švilpimais ir kitais nepritarimo signalais. Akcijos dalyviai reikalavo naujų rinkimų. Sritinės bendruomenės vadovas J. Rukvidas pagrasino, kad jeigu valdžios planai visgi bus realizuoti, protestai jau nuo kitų metų sausio apims visą Vokietiją.
Subsidijų ir lengvatų naikinimas – viena iš biudžeto konsolidacijos priemonių
Planuojamų subsidijų ir lengvatų žemės ūkio ir miškų technikos naikinimui yra viena iš federalinio biudžeto konsolidacijos priemonių, tapusių privalomų po Federalinio konstitucinio teismo sprendimo. Po lapkritį pateikto opozicinės krikščionių-demokratų frakcijos ieškinio jis konstatavo, kad atskirų, savo biudžetą turinčių, fondų egzistavimas vienu ir tuo pačiu metu yra neteisėtas, o pervesti į jį kovidinėms priemonėms skirtus, bet nepanaudotus 60 mlrd. eurų negalima.[3]
Tai lėmė, kad valdančiajai koalicijai teko iš naujo teisiškai pagrįsti elektros ir dujų kainų augimo ribojimo finansavimą, ūkininkų perkamo dyzelinio kompensavimą ir pagalbos Ar upės slėnio aukoms skyrimą. Taip pat į federalinį biudžetą, atgaline data, teko įnešti beveik 45 mlrd. eurų. Tai lėmė Konstitucijos nustatytą valstybės skolos lubų viršijimą. Peržiūrėtas federalinis biudžetas dabar numato, jog kitų metų išlaidos sieks 461,2 mlrd. eurų arba 15 mlrd. eurų mažiau, negu buvo planuota. Kita vertus, Vokietijos finansų ministerijos teigimu, planuojamos priemonės kasmet leistų sutaupyti po 480 mlrd. eurų.[4]
Dabartinė situacija gali baigtis smarkia konfrontacija tarp žemės ūkio ministro D. Ozdemiro ir Finansų ministerijos vadovo Kristijono Linderio (Christian Lindner). D. Ozdemiras jau kelis kartus ragino per daug neapraukti ūkininkų ir pasiūlė kolegai pagalvoti apie alternatyvias biudžeto papildymo priemones. Viena jų gali tapti visų šalies gyventojų apmokestinimas, kadangi iš savo probleminio biudžeto Berlynas ir toliau nori remti Ukrainą.
