Vokiečių žiniasklaida vis dažniau analizuoja Rusijos atakos prieš Baltijos šalis galimybę
Po 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje prasidėjusio karo, garsiau pradėta kalbėti apie kitoms šalims kylantį pavojų. Tada atsigręžta ir į Baltijos valstybes, imta diskutuoti apie tai, kad jos gali tapti kitais Rusijos taikiniais.
Tokių diskusijų tikrai nestinga Lietuvoje. Tiek šalies politikai, tiek ir politologai bei žiniasklaidos atstovai neretai kuria baimės ir paranojos nuotaikas, garsiai kalbėdami ir apie į mūsų kiemą netrukus galimai ateisiantį karą.
Tačiau tokių kalbų pastaruoju metu vis dažniau nestinga ir tarptautinėje žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, skirtingi vokiečių ar kitų Vakarų šalių medijų kanalai neatmeta galimybės, kad Rusija iš tiesų gali pulti Baltijos šalis.
Vieni atkreipia dėmesį į šių šalių etninę sudėtį ir tai, kad Kremlius jose gali pradėti „gelbėti“ savo piliečius. Kiti pastebi, kad Rusija savo ekonomiką jau visiškai pritaikė karui ir tikrai žvalgosi į artimiausias kaimynes.
„Rnd.de“: V. Putinas rusus gali pradėti „gelbėti“ ir Baltijos šalims
Vokiečių portalas „Rnd.de“ skelbia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atidžiai stebi rusų mažumų padėtį Baltijos šalyse.
Iš tiesų, jis neseniai net viešai grasino Latvijai, kritikavo Latvijos elgesį su ten gyvenančiais etniniais rusais ir kartu pažėrė ne tokių ir subtilių grasinimų[1].
„Visi, kurie su dalimi savo gyventojų elgiasi, tiesiogine prasme, kaip su kiaulėmis, neturėtų nustebti, jei tai atsisuks prieš juos“, – sakė V. Putinas.
Iš tiesų, 1,8 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje, rusų kilmės žmonės sudaro apie 25 proc. visuomenės. Tačiau Kremlius atidžiai stebi savo gyventojus ir jų padėtį ne tik Latvijoje, bet ir Estijoje. Galima numanyti, kad toks pats dėmesys skiriamas ir Lietuvos rusams.
„Rnd.de“ skelbia, kad remiantis apklausų duomenimis, maždaug pusė Estijoje ir Latvijoje gyvenančių rusų teigia, kad neremia nei vienos karo Ukrainoje pusės. Maždaug ketvirtadalis yra Ukrainos pusėje, o nuo 14 proc. rusų Latvijoje iki 17 proc. rusų Estijoje yra Rusijos pusėje. Nuo 40 iki 50 proc. abiejose šalyse teigia, kad jie palaiko Rusiją, bet ne V. Putino politiką. Dar apie 40 proc. palaiko prieš Vakarus nukreiptą Kremliaus retoriką.
Kaip „Rnd.de“ teigė Lietuvos politologas Vytautas Jankauskas, Rusija niekada nenustojo kelti egzistencinės grėsmės Baltijos šalims, o dabar, Baltijos regiono gyventojai vis dar labai nerimauja, nes karas dar niekada nebuvo taip arti.
Apie didesnį Rusijos dėmesį regionui ir pakitusį visuomenės požiūrį kalba ir Reinhardas Krummas, vadovaujantis Friedricho Eberto fondo Baltijos šalių biurui.
„Mums Vokietijoje tai didelis karas, bet Baltijos šalių žmonės sako: „tai mūsų karas“. Jaučiama, kad gali nutikti dar daugiau, jei Ukraina sėkmingai neišsivaduos iš konflikto“, – teigia jis.
„Focus.de“: V. Putinas gali pasinaudoti Europos silpnumu ir atsakyti išpuoliu prieš Baltijos šalis
Prasidėjus karui Ukrainoje, likusi Europa, ypač Rytų, ėmė kalbėti apie tai, kas Kijevo nesėkmės atveju gali būti kitas Kremliaus taikinys.
Kaip skelbia vokiečių leidinys „Focus“, Europa turi parodyti tvirtą poziciją, nes kitu atveju, sekančios gali būti ir NATO narės Baltijos šalys.
Kaip teigia vokiečių profesorius Carlo Masala, šiuo metu Europoje nedarome pakankamai, kad V. Putinas būtų išgąsdintas.
Jo teigimu, dažnai girdimas teiginys, kad Rusijai persigrupuoti ir pulti kitą šalį gali pakakti penkių-aštuonerių metų, gali būti teisingas[2].
„Laikotarpis pagrįstas NATO skaičiavimais, kada bus atkurtos Rusijos sausumos pajėgos. Moldovą ir Gruziją Maskva destabilizuoja nekarinėmis priemonėmis. O ateityje, paramos Ukrainai sumažinimas gali sudaryti Putinui ir Rusijai įspūdį, kad NATO gali būti nepasirengęs visomis išgalėmis ginti Baltijos šalių“, – sako profesorius C. Masala.
Miuncheno saugumo konferencijos ekspertas ir tyrėjas Nico Lange leidiniui „Focus“ taip pat teigė, kad Europoje nedarome pakankamai, kad Rusija būtų galutinai sustabdyta Ukrainoje.
„Mums reikia operatyviai parengtų ginkluotųjų pajėgų ir veiksmingos gynybos pramonės kaip draudimo nuo Putino megalomanijos. Kitaip, niekas nėra ir nebus apsaugotas nuo Putino. Savo karine galia turime atgrasyti jį nuo bet kokio kitų šalių užpuolimo. Jei būsime silpni, Putinas tuo žiauriai pasinaudos“, – sako N. Lange.
„Mdr.de“: B. Pistorius perspėja, kad Rusija gali smogti Baltijoms šalims jau po kelerių metų
Vokiečių leidinys „Mdr.de“ skelbia, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įspėja apie Rusijos keliamą karinę grėsmę tiek Vakarų šalims, tiek ir Baltijos valstybėms, Moldovai bei Gruzijai[3].
„Turime labai rimtai vertinti jo grasinimus Baltijos šalims, Gruzijai ir Moldovai. Tai nėra ginklų žvanginimas. Šio dešimtmečio pabaigoje mums gali iškilti pavojus“, – sakė gynybos ministras, pabrėžęs, kad Europos šalys turi apie 5–8 metus, per kuriuos NATO turi pasivyti Rusiją ginklų srityje.
B. Pistorius taip pat pridėjo, kad į Kremliaus vadovo V. Putino grasinimus Baltijos šalims reikia žiūrėti itin rimtai ir vertinti šią agresyvią retoriką ne tik kaip sabotažą, bet kaip realią karinę grėsmę.
„Berliner Zeitung“: Rusijos retorika griežtėja ne tik Baltijos šalių, bet ir Suomijos atžvilgiu
Kaip rašo leidinys „Berliner Zeitung“, pastaruoju metu savo agresyvią retoriką ir grasinimus Maskva yra nutaikiusi ne tik į Lietuvą, Latviją ar Estiją, bet ir Suomiją[4].
Prieš dvejus metus Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Suomija pateikė prašymą tapti NATO nare, kuria oficialiai tapo praėjusį pavasarį. Tai iš esmės pakeitė Suomijos-Rusijos santykius: dešimtmečius buvusi rami kaimynystė tapo galima Rusijos ir Vakarų fronto linija.
Dauguma analitikų daro prielaidą, kad Rusijos vadovybė nesitikėjo šio įstojimo, dėl to dabar Kremlius dar tiksliai nežino. Galbūt dėl to, pradedama nuo Suomijos ryžto patikrino, į pasienį siunčiant migrantus iš Afrikos šalių. Lygiai tą patį Baltarusijos valdovas Aleksandras Lukašenka bandė padaryti ir pasienyje su Lenkija bei Lietuva, taigi tai jau yra tapę nusistovėjusia hibridinio karo priemone.
„Berliner Zeitung“ rašo, kad ekonominiu požiūriu ši Rusijos-Suomijos konfrontacija atneša didelių nuostolių abiems susijusioms šalims. Suomijos prekyba su Sovietų Sąjunga buvo pelninga, o po jos griūties, prekybiniai ryšiai išliko.
Rekordiniais 2013 m. bendrą sieną kirto 12 mln. žmonių, nesuskaičiuojama daugybė rusų turi poilsio namus prie Suomijos ežerų, vien tik pasienio miesto Lappeenrantos apylinkėse prieš karą Ukrainoje per metus buvo užfiksuoti 2 mln. rusų turistų.
Miesto meras Kimmo Jarvi teigia, kad čia nuolat gyvena 3 000 rusų, o dabar finansiniai nuostoliai dėl prarasto turizmo siekia milijoną eurų per dieną.
Ekspertai mano, kad toks politinis spaudimas dėl ekonominio atsiskyrimo nuo Rusijos rinkos daro panašų neigiamą poveikį ir Baltijos šalims, dėl to labiausiai kenčia eiliniai žmonės, tačiau griežtėjanti retorika gali atnešti ir dar didesnių nuostolių bei rizikų.
Belgų „Vrt.be“: Rusija gali pulti kaimynes
Belgijos kariuomenės vadas admirolas Michelis Hofmanas taip pat perspėja Europą dėl karo su Rusija. Belgijos kariuomenės štabo viršininkas admirolas M. Hofmanas teigia, kad Europa turi skubiai tam pasirengti ir aiškiai parodyti, kad gali apsiginti[5].
Kariuomenės vadas pažymi, kad Rusija iš esmės perėjo prie karo ekonomikos, o V. Putinas ruošiasi ne tik karui su Ukraina.
„Jie jau parodė, kad turi valios pulti kaimynę. Turime padaryti viską, ką galime, kad būtume pasirengę prireikus surengti kontrataką“, – sako jis.
Pasak VRT gynybos specialisto Jenso Fransseno, V. Putinas tiesiogiai grasina Baltijos šalims ir Moldovai, taigi negalima atmesti galimybės, kad per 4-5 metus Rusija atvers naują karo frontą.
Priežasčių panikuoti vis dar nėra
Nors žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo perspėjimai apie pavojų ir realią grėsmę, tai nereiškia, kad visuomenė jau dabar turi pulti į paniką, kraustytis į slėptuves ar ruoštis bėgti iš šalies.
Rusija tam tikra prasme visada buvo ir bus grėsme kaimynėms. Dabartinis karas Ukrainoje tokį teiginį gali tik sustiprinti, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad agresorė kiekvienais metais surengs po naują ataką aplinkinėse šalyse.
Be to, tiek Lietuva, tiek ir kitos Baltijos šalys šiuo metu yra kardinaliai kitokioje situacijoje, nei 2022 m. buvo Ukraina.
Baltijos šalys yra NATO narės, o Aljansas įtvirtina savo buvimą regione. Praėjusių metų pabaigoje, po ilgų diskusijų, Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai Arvydas Anušauskas bei B. Pistorius pasirašė veiksmų planą dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.
Vokietija į Lietuvą perkels beveik 5 tūkst. karių.
Kitų metų pavasarį į šalį atvyks pradinė brigados komanda, o iki 2024 m. pabaigos bus suformuotas perdislokavimo elementas.
2025-2026 m. vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas. 2026 m. priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė bus integruota į brigadą, tai taps daugianacionaliniu batalionu. Pilną pajėgumą brigada turėtų įgyti 2027 m. pabaigoje.
Be to, neseniai ir pats V. Putinas nesąmonėmis pavadino Vakarų kalbas, kad Rusija rengiasi pulti NATO ar kažkurią NATO valstybę.
Apie tokią tariamą grėsmę Aljansui gruodį kalbėjo JAV vadovas Joe Bidenas, prašydamas respublikonų neblokuoti tolesnės karinės pagalbos Ukrainai.
Tada J. Bidenas perspėjo, kad jei V. Putinas laimės Ukrainoje, Rusijos lyderis nesustos ir užpuls NATO šalį. Tačiau Rusijos vadovas į tai atsakė paneigdamas tokias kalbas[6].
„Tai visiška nesąmonė ir manau, kad prezidentas Bidenas tai supranta. Atrodo, kad jis bando pateisinti savo paties klaidingą politiką Rusijos atžvilgiu. Rusija neturi jokios priežasties, jokio intereso, nei geopolitinio, nei ekonominio, nei politinio, nei karinio, kariauti su NATO šalimis“, – sakė V. Putinas.
