Vakarų vienvaldystė baigiasi
Vokiečių ekonomistas Volframas Elsneris neseniai prakalbo apie Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominės bendrijos (APEC) aukščiausiojo lygio susitikimo svarbą bei aptarė geopolitinius pokyčius pasaulyje.
Ekspertas, kuris yra Vokietijos, Brėmeno miesto universiteto ekonomikos profesorius, dėstęs Europoje, JAV, Australijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Meksikoje ir Kinijoje, yra daugelio leidinių ir vadovėlių autorius, redaktorius, pasidalinęs ne viena intriguojančia įžvalga apie pasaulinius pokyčius.
Dabar jis pateikia netradicinę nuomonę dėl galių pokyčių pasaulyje ir atvirai kalba apie Vakarų valstybių, ypač JAV, hegemonijos pabaigą, akcentuodamas, kad ateityje vis dažniau matysime daugiapolio pasaulio santvarkos pavyzdžių ir pamiršime neretai problematišką vienos valstybės vienvaldystę.
Vakarai ir jų galia nyksta, didžiausia pralaimėtoja gali tapti JAV
APEC buvo įkurta 1989 m. Dar 1991 m. prie jos prisijungė Kinija. Vadovaujant prezidentui Barackui Obamai, 2011 m. JAV paskelbė Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną pagrindine savo interesų ir įtakos sfera, o Baltieji rūmai šią strategiją pavadino „Posūkiu į Aziją“ (angl. Pivot to Asia) su gana atvira anti-Kinijos retorika.
Dar 2017 m. buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas staiga pasitraukė iš Ramiojo vandenyno partnerystės (TPP) prekybos susitarimo, kuriuo buvo siekiama suvienyti daugybę Ramiojo vandenyno valstybių prieš Kiniją[1].
Tačiau JAV Kinijoje matant tik konkurentę ir galimą grėsmę, pati Kinija nesnaudė. Kaip pastebi ekspertas V. Elsneris, pastaruoju metu Kinija vis labiau skverbiasi į savo Azijos ir Ramiojo vandenyno kaimynines šalis, yra neatsiejama Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) dalis, dėl jos Pietryčių Azija tapo ekonomikos varikliu, o Kinija dabar sudaro 33 proc. pasaulio BVP augimo.
Atsižvelgus į tai, ekspertas iš Vokietijos sako, kad galbūt jau visai netrukus paaiškės, koks išskirtinis buvo šis maždaug 400 metų trukęs euro-anglosaksų kolonializmas, imperializmas ir egocentrizmas.
Dėl to, jis teigia, kad JAV ir Vakarams vis sudėtingiau seksis istorijos ir naratyvų perkūrimas bei prisitaikymas prie kitokio pasaulio, kuriame valdys jau nebe jie.
„Matome, kad pereinama prie daugiapolės pasaulio tvarkos, simetriško tarptautinės teisės pripažinimo ir klasikinių laisvos ir lygiateisės pasaulinės prekybos principų pripažinimo APEC. Tai rodo, kad Vakarai visur atpažįstamai nyksta. Ekonominiu ir diplomatiniu požiūriu jie atsimušė nugara į sieną ir nesiūlo jokių daugiapolio pasaulio principų. Rinkos dalį prarandanti įmonė, užuot bėgusi į konkurento būstinę ir ją apšaudžiusi, susėda su ekspertais, atlieka namų darbus ir peržiūri savo rinkos strategiją. Tačiau atrodo, kad JAV vadovaujami Vakarai praleido šią pamoką“, – teigia Brėmeno universiteto profesorius V. Elsneris.
Eksperto nuomone, dabartinis JAV vadovas J. Bidenas šiuo metu yra visiškai įsitraukęs į savo rinkiminę kampaniją ir žaidžia keliais frontais, siekdamas išspręsti ne vieną JAV aktualią krizinę situaciją. Tačiau manoma, kad pasaulinės tendencijos, nukreiptos prieš Amerikos hegemoniją, jis tikrai nesustabdys.
„Karas prieš Palestiną yra naujausias geopolitinis pavyzdys: dėl galingo Vašingtono Izraelio lobistų nurodymu teikiamos paramos Izraeliui JAV praranda galingus sąjungininkus ne tik arabų pasaulyje ir suvienija senus priešus prieš Vakarus. Ir vargu, ar kas nors pasaulyje vis dar kalba apie pagrindinę Vašingtono pasekėją – Europos Sąjungą. Atrodo, kad Vakarai nebesugeba strategiškai pasukti į patikimos taikos, derybų ir bendradarbiavimo kelią“, – teigia V. Elsneris.
Požiūris į Vakarų lyderystę sparčiai kinta
Vakarai praranda įtaką daugelyje sričių. Tai rodo ir karo Ukrainoje, ar Gazoje pavyzdžiai, ir BRICS (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos, Pietų Afrikos Respublikos) aljanso iškilimas ir kiti veiksniai.
Tačiau vis daugiau ekspertų pažymi, kad Vakarų lyderiai turi apsispręsti, ar jie nori būti šių pokyčių dalimi, ar jų auka. Dabar dažniau kalbama apie tai, kad pasaulis žengia į „po-vakarietiškąją erą“, bet JAV ir partneriai Vakaruose stovi vietoje.
Kinija per pastaruosius kelis dešimtmečius vėl tapo galinga valstybe, kurios ekonomika yra antra pagal dydį ir kuri vis labiau įsitvirtina pasaulinėje arenoje[2]. Tačiau žinoma, kad dabartinė pasaulio tvarka buvo sukurta ir plėtojama pagal Vakarų mąstymo principus. Mažėjant Europos ir JAV galiai ir įtakai, pasaulio tvarka neabejotinai bus kitokia nei anksčiau, tai Vakarams kelia nerimą, kuris neretai pasireiškia agresyvia retorika, grasinimais ar sankcijomis konkurentų atžvilgiu.
Tačiau dabar jau sunku nuslėpti tai, kad pasaulis palaipsniui pereina prie naujos tvarkos, jam reikia naujos lyderystės. Akivaizdu ir tai, Vakarams sunku sėdėti nuošalyje, kultūriniai veiksniai lemia ir tai, kad jie negali pakęsti kitų šalių vystymosi ir augimo.
Be to, kai kurie ekspertai net pastebi, kad Amerikos hegemonijos praradimas yra ne tiek nuosmukis, kiek grįžimas į realybę. Mokslininkai realistai, pradedant Henri Kisindžeriu, nuolat teigė, kad pasaulio tvarka reaguoja į vienpoliškumą.
30 m. JAV desperatiškai siekė sumažinti bet kokius iššūkius jos valdymui; natūralu, kad galiausiai tie, kurių valdžia mažinama, norėtų, kad būtų kitaip[3]. Tai, kad Amerika taip ilgai naudojosi vienpolės pasaulio santvarkos privalumais, yra istoriškai beprecedentis reiškinys.
Kaip gali atrodyti daugiapolė pasaulio tvarka?
Nors esame įpratę apie globalizaciją galvoti kaip apie liberalią demokratiją, globalizacija daugiapolėje santvarkoje vis labiau skatins regioninę autonomiją ir naują pusiausvyrą.
Manoma, kad Kinija, Indija, Rusija, Turkija, Iranas, Indonezija, Saudo Arabija ir Brazilija veiks kartu su kitomis regioninėmis lyderėmis visiškai laisvai susietoje pasaulinėje sistemoje.
Žinoma, rrientuotis šioje naujoje daugiapolėje sistemoje bus nelengva. Per pastarąjį šimtmetį daugiašalės institucijos, tokios kaip Jungtinės Tautos, Pasaulio prekybos organizacija ir Pasaulio bankas, buvo Vakarų vadovaujamos globalizacijos ramsčiai.
Tačiau sunku paneigti tai, kad dėl didėjančios besiformuojančios ekonomikos šalių svarbos, dabar joms reikia tinkamai atstovauti pačiame svarbiausiame, globaliame lygmenyje.
Ekspertai mano, kad Jungtinių Tautų sistemos pertvarkymas, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, bus labai svarbus siekiant išlaikyti pasaulinį stabilumą[4].
Kita vertus, ekonominio, technologinio ir politinio perėjimo laikotarpiu, tokį daugiašalį valdymą vis labiau lems konkuruojantys interesai. Geopolitinei konkurencijai skatinant regioninę konkurenciją, daugiašaliai santykiai galimai taps vis nesaugesni ir labiau įtempti, tad prireiks pasaulinio bendradarbiavimo įgūdžių, kuriuos tinkamai išlavinusios šiuo metu yra ne visos didžiosios šalys.
