Į Lietuvą atvyksta Vokietijos bankas „Commerzbank“
Vienas iš pagrindinių Vokietijos bankų „Commerzbank“ šių metų gruodį planuoja atidaryti naują atstovybę Lietuvoje. Ji įsikurs Vilniuje.
Vykdydamas tarptautinę augimo strategiją, bankas pripažįsta didelę Baltijos regiono svarbą, o naujoji atstovybė Lietuvos sostinėje taps trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – centru.
Teigiama, kad „Commerzbank“ daugiausia dėmesio skiria prekybai ir projektų finansavimui regione, o pagrindinis prioritetas bus bendradarbiavimo su viešuoju ir vietos finansinių paslaugų sektoriais gilinimas.
„Vokietija yra viena reikšmingiausių Baltijos šalių prekybos partnerių. Šis žingsnis sustiprins „Commerzbank“ buvimą šiame sparčiai augančiame Europos regione. Taip skatiname įvairius ekonominius ryšius tarp Baltijos šalių ir Vokietijos. Per atstovybę Lietuvoje mūsų klientai gaus naudos iš „Commerzbank“ vietinės patirties ir tvirtų ryšių“, – pranešime cituojamas Michaelas Kotzbaueris, „Commerzbank“ valdybos narys, atsakingas už verslo klientus.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad „Commerzbank“ apsisprendimas steigti atstovybę Vilniuje indikuoja, jog mūsų šalies finansų rinka yra patraukli.
„Lietuvos bankų sektoriuje matome erdvės naujiems rinkos dalyviams. „Commerzbank“ sprendimas indikuoja, kad Lietuvos finansų rinka yra patraukli. Šio banko veikla, neabejotinai, turės teigiamos įtakos Lietuvos bankų sektoriaus konkurencingumui,“ – teigia G. Šimkus.
A. Armonaitė: „Commerzbank“ pirmiausia dirbs su verslo klientais
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tai, jog „Commerzbank“ šiemet nusprendė atidaryti atstovybę Vilniuje yra puiki naujiena, dėl kurios reikėjo padaryti daug darbo kalbantis su minėto banko atstovais.
Anot jos, nors norėtųsi, kad bankas įsitvirtintų Lietuvoje dar stipriau ir neturėtų tik reprezentacinio biuro, tačiau ir šiuo metu esančios naujienos nuteikia teigiamai.
„Commerzbank“ yra vienas didžiausių Vokietijos bankų, jis pirmiausiai ateina čia dirbti su verslo klientais, bet ir jiems Lietuvoje reikia geresnių bankų sąlygų, galimybės kredituoti įvairius projektus, tada bus galima ambicingiau investuoti į geriau apmokamas darbo vietas“, – trečiadienį prie Vyriausybės žurnalistams kalbėjo A. Armonaitė.
„Šio banko atėjimas yra puiki naujiena. Norėtųsi, kad tas buvimas Lietuvoje būtų dar stipresnis, ne tik reprezentacinis biuras, bet apskritai, tai jau gerokai geriau, negu buvo. Mes toliau dirbsime, kad dar tokių žinių būtų, ar iki rinkimų pavyks, nežinau, bet tikimės, kad po rinkimų irgi bus tų naujienų“, – pažymėjo ji.
A. Armonaitė tikino, kad pirminiai „Commerzbank“ planai buvo migloti, tačiau po vizito Frankfurte pavyko banko vadovybę įtikinti atvažiuoti į Lietuvą ir atidaryti atstovybę.
„Banko planai buvo gana migloti Vilniuje, kai lapkritį apsilankiau jų būstinėje Frankfurte, džiaugiuosi, kad pavyko įtikinti, jog verta ir atvažiuoti į Lietuvą ir daryti atstovybę. Gruodį tas bus padaryta, tai labai gerai, bet papildomų argumentų visada reikia“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė.
Pasak politikės, Vokietija yra pagrindinė mūsų prekybos partnerė, tad su šia rinka reikia dirbti toliau.
„Vokietija yra mūsų pagrindinė prekybos partnerė, viena didžiausių investuotojų (…), tai natūraliai Vokietijos finansines įstaigas irgi traukia tokie projektai. Reikia toliau dirbti su vokiečiais“, – aiškino ji.
G. Skaistė kalba apie tolimesnius užsienio bankų plėtros etapus
Savo ruožtu finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad „Commerzbank“ sprendimas atidaryti atstovybę Vilniuje yra kryptingo Vyriausybės ir kitų institucijų darbo rezultatas, o pritraukti finansų įstaigas į šalį siekė jau ne vienas Ministrų kabinetas. Ji tikisi, kad Vokietijos bankas po atstovybės įsteigimo užsiims tolimesne veiklos plėtra Lietuvoje:
G. Skaistė tikino, kad nors susidomėjimas Lietuva iš užsienio bankų yra jaučiamas, tačiau žengti žingsnį į mūsų šalį yra sudėtinga dėl aukštų įėjimo kaštų. Politikė taip pat aiškino, kad bankų sprendimas teikti paslaugas ne tik verslui, bet ir eiliniams gyventojams dažniausiai užtrunka ir, jeigu būtų nuspręsta taikyti tokį veiklos modelį, bankas ateitų į visas Baltijos valstybes vienu metu.
„Sakyčiau, kad plėtra dažniausiai vyksta nuosekliai, pradedi nuo kažkokių pirmų žingsnių, jeigu sekasi, galvoji ir apie tai, ką darysi toliau. Kiek kalbame su finansų įstaigomis, jas dažniausiai domina verslo segmentas, paslaugų teikimas verslui, nes ir įėjimo kaštai mažesni, ir grąža Lietuvoje pakankamai didelė“, – teigia ministrė.
Finansų ministrė taip pat akcentavo, kad naujų bankų atėjimas į Lietuvą yra susijęs ir su geopolitiniais pokyčiais bei ateinančiomis vokiečių investicijomis.
„Žvelgiant į tas rinkas, su kuriomis kalbamės, tai labiau geopolitinio pokyčio rezultatas. Nuolatiniai pokalbiai su Vokietijos, Lenkijos bankais neatsirado šiandien, tai politinio pokyčio rezultatas, kuomet nuspręsta dėl Vokietijos brigados, ateina vokiečių investicijos (…), natūralu, kad su jomis ateina ir finansų įstaigos, kurios nori teikti paslaugas būtent jiems. Tie patys lenkų bankai, ne paskutinis argumentas jiems „Orlen“ veikiantis Lietuvoje, nes tai didelis klientas, kurį atėjęs iš karto prie savęs prisitraukti. Rinka dinamiška, bet geopolitiniai ryšiai su tokiomis valstybėmis yra ne paskutinis argumentas“, – aiškina G. Skaistė.
G. Skaistės teigimu, Lenkijos „Pekao“ arba kito banko atėjimas į Lietuvą taip pat yra „laiko klausimas“. Pasak jos, procesas pastaruoju metu buvo sustojęs dėl vyriausybių kaimyninėje šalyje kaitos, tačiau Lietuva Lenkijos bankų sąrašuose pažymėta kaip prioritetinė rinka.
„Taivanas paslaptingesnė rinka. Dėmesys buvo, buvo nuvykę ir Finansų ministerijos atstovai į Taivaną, reklamuojame savo rinką, bet apie šią naujieną sužinojome iš Taivano banko, kuomet buvo paprašyta jų reguliuotojo leidimo teikti paslaugas Lietuvoje. Tai matysime, tikėtina, kad šį banką pirmiausiai domina santykiai su verslu“, – aiškina G. Skaistė.
Užsienio bankų susidomėjimas Lietuva auga
Primename, kad pernai G. Šimkus ir Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta buvo priėmę lenkų komercinio banko „Pekao“ delegaciją. Tiek G. Šimkus, tiek finansų ministrė G. Skaistė jau anksčiau yra minėję, kad susidomėjimas Lietuvos rinka iš užsienio juntamas.
Liepos mėnesį Apie „Bank of Taiwan“ ketinimą Lietuvoje atidaryti filialą pranešė „Verslo žinios“. Informaciją, kad Taivano Finansų priežiūros komisija (FSC) patvirtino „Bank of Taiwan“ paraišką steigtis Lietuvoje, portalui patvirtino Lietuvos prekybos atstovybės Taipėjuje vadovas Paulius Lukauskas.
Šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių: banko licencijas turi 13, dar 5 veikia kaip užsienio bankų filialai. Didžiąją dalį rinkos užima „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.
Elta pranešimas.
