Vokietijos Bundesbankas praneša apie pirmuosius nuostolius nuo 1979 m.
2025-02-25 13:00
VOKIETIJA EKONOMIKA BUNDESBANKAS
Frankfurtas, vasario 25 d. (dpa-ELTA). Bundesbankas – Vokietijos centrinis bankas – pernai pernai pirmą kartą nuo 1979 m. patyrė nuostolį savo balanse po to, kai staigūs euro zonos palūkanų normų politikos pokyčiai išsekino banko rezervus.
Bundesbankas pranešė 2024 m. patyręs apie 19,2 mlrd. eurų (20,1 mlrd. dolerių) nuostolį ir įspėjo apie galimus papildomus šių metų nuostolius, nors tikimasi, kad jų dydis bus mažesnis.
„Metinės naštos pikas veikiausiai jau praėjo“, – sakė Bundesbanko prezidentas Joachimas Nagelis per pristatymą Frankfurte.
J. Nagelis prognozavo „liesus“ metus pernai pristatydamas balansą ir įspėjo, kad centrinis bankas neprisidės prie vyriausybės pajamų: „Manome, kad kurį laiką negalėsime dalyti jokio pelno.“
Daugelį metų Vokietijos finansų ministerija reguliariai vertindavo, kad Bundesbanko pelnas sieks apie 2,5 mlrd. eurų, tačiau per pastaruosius porą metų šis rodiklis pasikeitė dėl infliacijos ir svyruojančių palūkanų normų. J. Nagelis sakė, kad Bundesbankas tikisi kompensuoti nuostolius būsimu pelnu ateinančiais metais.
2023 finansiniais metais Bundesbankas vos išvengė nuostolio – tik todėl, kad galėjo pasinaudoti milijardų eurų vertės atidėjiniais, kai dėl sparčių palūkanų normų pokyčių atsiradusios išlaidos kone išeikvojo rezervus.
2024 m. pradžioje Bundesbankas turėjo vos 700 mln. eurų rezervų atlaikyti nuostoliams.
Nuo 2022 m. Europos Centrinis Bankas (ECB) sparčiai didino palūkanų normas euro zonoje, tokiu būdu siekdamas pažaboti aukštą infliaciją. Šiuo metu infliacija toli gražu nebėra rekordinė, todėl ECB bazinę palūkanų normą ir vėl sumažino.
Parengta remiantis elta.
