Interaktyvus Vokietijos žemėlapis rodo augantį nusikalstamumo mastą
Vokietijos gatvėse kasdien įvyksta daugybė išpuolių, taip pat auga išpuolių peiliais mastai, tačiau daugumos jų žiniasklaida net neužfiksuoja.
Siekiant, kad kasdien įvykdomų išpuolių su peiliais skaičius ir mastas būtų geriau matomi, Vokietijoje buvo sukurtas interaktyvus žemėlapis. Jame nuolat fiksuojami nauji atvejai realiuoju laiku.
Jau pilnai funkcionuojantis žemėlapis užfiksavo, kad Vokietijoje vien per pirmąsias penkias rugsėjo dienas buvo įvykdyta apie 100 nusikaltimų, kurių metu buvo panaudotas peilis.
„Tikrasis smurto peiliais mastas dažnai lieka užslėptas, nes daugelis incidentų lieka nepastebėti regioninės spaudos pranešimuose. Todėl duomenų analizės projekto tikslas yra sukurti problemos matomumą. Nusikaltimų peiliais paplitimo atvejai turėtų prisidėti prie informuotumo didinimo ir kartu inicijuoti pagrįstas diskusijas apie saugumą Vokietijoje“, – rašoma interneto svetainėje.
Pasak kūrėjų, šis projektas pagrįstas išsamiu policijos pranešimų spaudai iš visos Vokietijos apie incidentus, susijusius su peiliais ar kitais ginklais, rinkimu ir kaupimu.
Svetainės kūrėjai aiškina, kaip svetainėje registruojami incidentai:
- Įvyksta nusikaltimas ir iškviečiama policija;
- Nusikaltimas dokumentuojamas policijos bylų tvarkymo sistemoje;
- Incidentas skelbiamas viešai;
- „Messerinzidenz.de“ įvertina pranešimus spaudai;
- „Messerinzidenz.de“ prideda incidentą prie žemėlapio[1].
Nusikaltimai peiliais tampa vis dažnesni, juos vykdo migrantai
Rugpjūčio pabaigoje Vakarų Vokietijoje, Zygeno mieste, moteris autobuse peiliu sužalojo šešis žmones[2]. 32 metų įtariamoji, Vokietijos pilietė, buvo suimta. Incidento metu autobuse, važiavusiame į miesto šventę, buvo mažiausiai 40 žmonių. Policija tiria nusikaltimo motyvą, bet teigė, kad nėra požymių, jog tai buvo teroristinis išpuolis.
Šis incidentas įvyko praėjus savaitei po šalį sukrėtusio mirtino išpuolio peiliu Zolingene, kuris privertė vyriausybę paskelbti apie saugumo ir migrantų prieglobsčio politikos pakeitimus. Per išpuolį Zolingene žuvo trys žmonės, aštuoni buvo sužeisti. Įtariamasis nusikaltimo vykdytojas yra 26 metų siras, kuris anksčiau turėjo būti deportuotas į Bulgariją[3].
Po šio įvykio, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir jo vyriausybė prakalbo apie permainas ir nustatė naujas taisykles tiems, kurie su savimi nešiojasi peilius ar kitus ginklus.
„Peiliams ne vieta viešuose festivaliuose, sporto renginiuose ar kituose panašiuose viešuose renginiuose. Todėl įvedame peilių draudimą“, – sakė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.
Traukinių stotyse, kurios dažnai yra nusikaltimų židiniai, policija taip pat netrukus galės neleisti žmonėms nešiotis peilių. Vidaus reikalų ministrė taip pat nori suteikti saugumo tarnyboms papildomų įgaliojimų ir leisti tikrinti žmones dėl neleistino ginklų laikymo net ir nesant pagrindo įtarimams. Ji taip pat planuoja nustatyti didesnius reikalavimus leidimui ginklui gauti.
Vokietijoje ketinama atidžiau stebėti ir internetą. Vyriausybė skelbia, kad pasitelkusi veidų atpažinimo programas, būtų galima įgalinti saugumo institucijas naršyti internete ir greičiau nustatyti įtariamuosius ar ieškomus asmenis.
Imtasi ir priemonių, susijusių su migrantais. Teisingumo ministras Marco Buschmannas sakė, kad kiekvienas, kuris Vokietijoje užpuola ar grasina žmonėms peiliu, turi būti greitai deportuotas.
Be to, teigiama, kad ateityje prieglobsčio prašytojams, kurie pirmą kartą prieglobsčio prašė kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje, Vokietijoje nebus mokamos socialinės išmokos. Vyriausybė skelbia, kad patvirtina savo ketinimą deportuoti sunkius nusikaltėlius ir įtariamus teroristus į Siriją ir Afganistaną.
Nusikalstamumas Vokietijoje auga, ne išimtis ir kitos Europos šalys
Remiantis 2023 m. duomenimis, Vokietijos policija užregistravo beveik 6 mln. nusikalstamų veikų, palyginti su 5,4 mln. ankstesniais metais. Nuo 2021 m. nusikalstamų veikų skaičius Vokietijoje kasmet gana smarkiai didėjo[4].
Vokietijos federalinės kriminalinės policijos biuro (BKA) metinė nusikaltimų statistikos ataskaita rodo, kad smurtiniai nusikaltimai pasiekė aukščiausią lygį nuo 2009 m., o tokiais nusikaltimais įtariamų užsieniečių skaičius, palyginti su 2022 m., padidėjo 14,4 proc.
Užsieniečiai sudaro neproporcingai didelę visų įtariamųjų nusikaltimais dalį: 41,1 proc., palyginti su 37,4 proc. 2022 m. Didžioji dauguma aukų, 75 proc., buvo Vokietijos piliečiai.
Smurtinių nusikaltimų, per kuriuos buvo sunkiai sužaloti žmonės, apiplėšimų ir įvairių seksualinių nusikaltimų skaičius per metus išaugo 8,6 proc., o 2023 m. valdžios institucijos iš viso įregistravo 214 000 tokių atvejų.
Pavojingo ir sunkaus kūno sužalojimo atvejų skaičius išaugo iki daugiau nei 154 000, t. y. 6,8 proc. daugiau nei pernai. Išžaginimų ir kitų seksualinių nusikaltimų padaugėjo 2,4 proc., o užsieniečiai sudarė maždaug trečdalį visų įtariamųjų. Tuo tarpu apiplėšimų daugėjo 17 proc., o prie to labiausiai prisidėjo 22,4 proc. išaugęs įtariamųjų užsieniečių skaičius. Beveik pusė įtariamųjų plėšimais neturėjo Vokietijos paso.
Ypač neraminti gali ir tai, kad per pastarąjį dešimtmetį nužudymų padaugėjo visoje Bendrijoje, nuo Vengrijos ir Vokietijos, iki Danijos ir Suomijos. „Real Clear Investigations“ atlikta ES ir Jungtinių Tautų nusikalstamumo duomenų analizė rodo, kad ši nusikalstamumo banga yra glaudžiai susijusi su migracija.
Per 10 metų, nuo 2012 m. iki 2021 m., į ES pateko apie 41 mln. žmonių, o iš jų apie 3,8 mln. žmonių, t. y. daugiau kaip 9 proc. tai padarė nelegaliai. Vien į Švediją 2012-2019 m. atvykdavo beveik 130 tūkst. migrantų per metus, o problemos tik augo.
Tyrimai rodo, kad kiekvienas migrantų populiacijos padidėjimas bent vienu procentiniu punktu yra susijęs su 3,6 proc. žmogžudysčių skaičiaus padidėjimu. 2019-2020 m. nužudymų skaičius visoje ES padidėjo maždaug 8 proc., o Vokietijoje ir Vengrijoje net 25 proc. Švedijoje šis rodiklis padidėjo 11 proc.
