Vokiečiai rasistiniais šūkiais iškraipė „L’Amour Toujours“ hitą
Laimės ieškojimo svetur laimingosios valandos eina į pabaigą – emigrantų „atsikanda“ vis daugiau Vakarų valstybių, kuriose jau plinta net ir nacionalistinės idėjos. Taip nutiko Vokietijai, kurioje skambiai plinta naujas nacionalistinis himnas „Užsieniečiai lauk“.
Nors ir Vokietija yra puiki šalis gyventi emigrantams, vietiniai mielai jų ne tik nematytų, bet ir išsiųstų atgal, iš kur šie ir atvykę. Nenoras įsileisti kitataučių juntamas net ir sostinėje Berlyne, kur mokant tik anglų kalbą teks gerokai „palaužyti liežuvį“, o vokiečiai kaimynai, tikėtina, taipogi nebus nusiteikę itin draugiškai jūsų atžvilgiu, kol neįrodysite, kad esate verti bent lašelio pagarbos.
Socialinėje platformoje „TikTok“ plinta įrašas iš vieno vakarėlio, kuriame dalyvavę jaunuoliai seną didžėjaus Gigi D’Agostino hitą „L’Amour Toujours“ pavertė tikra nacionalistine daina, kuria siunčia aiškią žinutę: „užsieniečiai lauk!“ ir „Vokietija – vokiečiams“[1].
Vakarėlio metu jaunuoliai taip įsismarkauja, kad ne tik į dainą įterpia nacistinius šūkius, bet ir vienas iš dalyvių atvirai rodo gestą, primenantį Hitlerio pasveikinimą.
„Užsieniečiai lauk“ skamba ne viename Vokietijos regione ir renginyje
Dėl šio įvykio Vokietijos saugumo tarnyba skelbia šiuo metu atliekanti tyrimą – dėl žmonių kurstymo ir antikonstitucinių ženklų naudojimo. Anot Federalinio vidaus reikalų ministro, už tokius veiksmus šiems rasistines pažiūras propaguojantiems jaunuoliams esą turėtų stipriai atsirūgti ir šie turėtų sulaukti baudžiamųjų priemonių.
Vis dėlto, nors ir šie jaunuoliai sulauks teisinių pasekmių, rasistinės šios dainos versijos plitimo tai, veikiausiai, nepadės sustabdyti, mat perdirbta dainos versija esą skamba ir kituose Vokietijos regionuose, plinta ir socialiniuose tinkluose.
Kaip praneša Vokietijos žiniasklaida, tokių incidentų vakarėlių ir viešų festivalių metu pasitaiko nuolat. Štai gegužę paaiškėjo, kad tuo užsiima net su politika susiję asmenys – įtariama, kad bent vienas Bavarijos jaunųjų liberalų (JuLis) narys vakarėlyje skandavo rasistinį šūkį: „Vokietija – vokiečiams, užsieniečiai lauk!“.
Šių metų pradžioje kaltinimai tokiais šūkiais buvo pareikšti ir Heseno finansų administracijos studijų centro Rothenburge studentams.
Nauja mada – įrašai masiškai keliami „TikTok“, o atvykėliai skundžiasi, kad vietiniai jų nepriima net ir kalbant vokiškai
Į socialinės platformos paiešką įrašius raktažodį „Ausländer rauws“ (liet. užsieniečiai lauk) galime matyti visą virtinę patalpintų prieš užsieniečius nukreiptų vaizdo įrašų.
Tačiau visoje šioje gausybėje galima atrasti ir emigrantų sumontuotus įrašus, kuriuose šie skundžiasi patiriamu nacionalizmu iš vietinių net ir tada, kai šie nuo vaikystės kalba vokiškai, savanoriauja Vokietijoje, užima aukštas pareigas, turi vairuotojo pažymėjimą.
Emigrantai dalinasi, kad nepaisant jų pastangų integruotis į Vokietijos visuomenę, šie yra nuvertinami, ignoruojami, o dabar dar ir iš jų viešai tyčiojamasi.
„Tai yra didelė problema Vokietijoje“, – taip apie situaciją atsiliepia viena „TikTok“ vartotoja.
Emigrantų skaičius Vokietijoje pastaraisiais metais pasiekė piką
Lyginant emigrantų Vokietijoje statistinius duomenis laikotarpiu nuo 1991-ųjų iki pat 2022 metų, galima daryti išvadas, kad atvykėlių skaičius smarkiai išaugo[2].
2022-aisiais buvo sumuštas atvykstančių į Vokietiją gyventi asmenų rekordas – fiksuota 2,67 milijono, kai tuo tarpu mažiausiai jų atvyko 2006 metais – 0,66 mln.
Tą galima sieti ir su „atvirų durų“ politika, kai Vakarai nusprendė, jog stipriosios ES valstybės gali tapti puikiu migrantų iš trečiųjų pasaulio šalių prieglobsčiu. Vokietija šiuo metu sunkiai susidoroja su tokio pobūdžio emigrantais – 2023 metais prieglobsčio prašytojų kiekis išaugęs net daugiau nei 70 proc.[3]
Būtent pernai metais Vokietija sau buvo išsikėlusi tikslą priimti didžiausią kiekį prieglobsčio prašytojų nuo 2015 metų, kai buvo pats migracijos krizės, kurią sukėlė pilietinis karas Sirijoje, įkarštis.
Į Vokietiją plūsta ne tik karo pabėgėliai bei ekonominiai emigrantai, bet ir ukrainiečiai, kai prasidėjo karas Ukrainoje 2022 m.
